Praėjusį sekmadienį Alytaus rajono Makniūnų sodžiaus bendruomenė surengė šaunias Lietuvos galiūnų parodomąsias varžybas.
Bendruomenės lyderiams Dalei Baranauskienei ir Egidijui Gudaičiui, užsimezgus pažinčiai su dažnai Makniūnų turgelyje besilankančiu Vidu Blekaičiu, į savo kaimą pavyko pasikviesti 6 šalies sportininkus pademonstruoti ištvermę 5 sudėtingose rungtyse.
Gausiai susirinkę žiūrovai negalėjo savo akimis patikėti, kad atokiame kaime – toks renginys!
Dar neprasidėjus varžyboms ir pradėjus kalbinti pašnekovus, jų emocijoms ir pašmaikštavimams nebuvo galo.
„Atvykau pasižiūrėti į galiūnus“, – apsilankymo priežastį apibūdino Vilma, atvažiavusi net iš Lazdijų rajono, Gegutės kaimo, o paklausta, kaip tie galiūnai atrodys, rankas į viršų sulenkdama ir raumenis rodydama linksmai atsakė: „Va taip, normaliai, ū!
O du brandaus amžiaus senjorai, besirikiuodami prie medžiotojų būrelio dalinamos sriubos ir išvirto šiupinio, sakė, kad atvyko pamatyti ir pasidalinti renginio grožiu. „Svarbiausia – bet kuriam žmogui turėti stiprią sveikatą, tai va, ir norime pamatyti, kaip šitie sunkiasvoriai gireles kilnoja, nes mes jų per gyvenimą ir nečiupinėjome, buvo daug kitokio sunkaus darbo“, – šmaikštavo prie aštuoniasdešimties metų ribos artėjantys vyrai.
Visgi varžybose dalyvavusiems sportininkams Donatui Maskolaičiui iš Jurbarko, Audriui Jokūbaičiui iš Šakių, Lukui Mataičiui iš Radviliškio, Modestui Struckui iš Alytaus, Sauliui Skikui iš Pakruojo ir Augustinui Motiejūnui iš Alytaus kiekviena užduotis sekėsi skirtingai. Visus stebino sportininkų sugebėjimai ir ištvermė rąsto, sveriančio 125 kilogramų, kilnojimo, įvairaus svorio plytų mėtymo per save ir iškėlimo virš savęs rungtyse, tiek traktoriaus padangos, sveriančios 350 kg, vartymo laikui, nežmoniškos galimybės.
„Žmonės, iš anksto sužinoję apie šias varžybas Makniūnuose, diskutavo, kad tai nesąmonė, neįmanomas dalykas!“ – apie idėjos įgyvendinimą sakė Egidijus Gudaitis. „Kadangi pirmo blyno kvapas lyg ir neskleidžia svilėsio kvapo, tai ateity tokios galiūnų varžybos, manau, tikrai taps tradicinėmis, kasmetinėmis”.
Kalbintas šios seniūnijos Raitininkų seniūnas Arūnas Laukaitis pirmiausia dėkojo ne čia atvykusiems, kasdien besivaržantiems galiūnams, bet drąsių ir pašėlusių organizatorių komandai: „Juk dėka šitų žmonių Makniūnų stadionas pateko į šalies trejetuką! Pirmasis – Kauno Dariaus ir Girėno futbolo stadionas, kuriame vyksta tarptautinės varžybos, antrasis – Vilniaus, vis dar nepastatytas ir nežinia ar išvis bus kada pastatytas, ir štai mūsų – Makniūnų“, – linksmai pokštavo seniūnas.
Renginio vedėjas, buvęs visiems gerai žinomas sunkiasvoris sportininkas Vidas Blekaitis, jau rungtynių viduryje sakė, kad „tokias varžybas čia reikia ir ateity organizuoti, nes tik taip prisijaukinsime garsiausius sportininkus! Jie pamils Makniūnus, o Makniūnai pamils juos. O ką žinai, gal kitame etape pavyks pasikviesti ir galiūnų iš užsienio, tegul mūsiškiai prieš juos pakovoja!“ – ateities vizijas papasakojo buvęs aktyvus sportininkas.
Vietos senjorai Aldona su Petru džiaugėsi ir šmaikštavo, kad šitas renginys dar labiau išgarsino Makniūnus Lietuvoje. „Šitiek riksmo, šitiek laimingų žmonių, tiesiog nuostabu!“ O Petras paklaustas, ar neis pasivaržyti, linksmai tik atsakė: „Tai žinoma, kad eisiu, tik vėliau, kai prizus dalins!“.
Po kiekvieno galiūno pasirodymo žiūrovai jiems negailėjo plojimų ir palaikymo siekti vis geresnio rezultato. Antai vienam iš sportininkų pakėlus reikiamą svorį dešimt kartų, vienas žiūrovas suriko: „Tai dar dešimt“.
Beje, po kiekvienos rungties žiūrovai ir patys turėjo galimybę išmėginti savo ištvermę. Tai alaus statinaites mėtė, tai laikui laikė alaus medinius bokalus.
O linksma palaikymo komanda, atvykusi iš Žemaitijos, šaukdama ir palaikydama saviškį, turėjo tvirtą šūkį: „Žemaičių maža tautelė, bet keita ronkelė!“
Po daugiau nei trijų valandų trukusių rungčių, Makniūnų galiūnu tapo Audrius Jokubaitis iš Šakių, kuriam kartu su kitais didžiais vyrais buvo paskirti rėmėjų piniginiai prizai bei organizatoriaus Egidijaus Gudaičio pagamintos šašlykinės, kad galiūnai, stipriau užvalgę, neužmirštų Makniūnų ir kitais metais vėl čia atvyktų parodyti savo jėgos!