Žuvinto biosferos rezervate gyvenimas virte verda – į svečius užsuko stumbras, stebimos rekordinės pilkųjų žąsų sankaupos prieš skrydį į šiltuosius kraštus, gausėja ir kitų migruojančių paukščių, o vietiniams gyventojams bus leidžiama pasirinkti spanguolių.
„Pavieniai stumbrai jau seniai vaikšto po rezervato teritoriją, ko gero, tą patį stumbrą esame matę ir praėjusiais metais. Žinoma, negalime visu šimtu procentų pasakyti, jog tai tas pats gyvūnas, nes jis neturi numerio, tačiau ir pernai rudeniop stumbras buvo pasirodęs šiose vietose. Ir vietiniai gyventojai apie Simną, Krokialaukį yra pastebėję vaikščiojantį stumbrą. Šios savaitės pradžioje stumbrą nufilmavome Žuvinto ežero paežerėje draugiškai besiganantį su mėsiniais galvijais herefordais“, – sakė Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. ekologas Arūnas Pranaitis.
„Kaip galvijai atsirado saugomoje teritorijoje? Žuvinto gamtinis rezervatas paežerėse turi nemažai natūralių pievų, kurios neartos jau pusšimtis metų. Tokias natūralias pievas galima išsaugoti tik tradiciškai ūkininkaujant – nuganant arba nušienaujant, didelio skirtumo nėra.
Nusprendę, kad mums ekonomiškiausia ir praktiškiausia veikla nuganymas su nušienavimu, į pagalbą pasitelkėme ūkininkus, kad jie pievose ganytų galvijus. Tai labai gerai iš gamtinės pusės, nes su dalgiu ne visur prieisi, o galvijai viską nuėda“, – pasakojo A. Pranaitis.
A. Pranaitį ir jo kolegas nustebino ne pats stumbro pasirodymas, bet tai, kad nei jis karvių, nei karvės jo bijo. „Jei toks galiūnas įsisuks į daržą, bus nelabai smagu, tačiau vaikštinėdamas pievose jis niekam nekliudo. Tai įdomus reiškinys, nes mes esame pripratę, kad laukiniai gyvūnai arba labai baikštūs, arba pavojingi. Nereikia baimintis, kad stumbras puls, palikite jį ramybėje ir jis tikrai nesiartins prie žmogaus. Paprastai šie raguočiai būna pikti tik tada, jei sužeistum medžiodamas arba jei saugotų jauniklius ir neturėtų galimybės nuo žmogaus pabėgti, tačiau tokių atvejų kol kas nepasitaikė. Galbūt galėtų užpulti, jei įliptum į jų aptvarą, jis gintų savo teritoriją“, – aiškino A. Pranaitis.
Paukščių pasaulyje taip pat yra naujienų. Vykdydami monitoringą, nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio pabaigos gamtininkai skaičiuoja atskrendančius į Žuvintą paukščius. Pirmosios apskaitos rodo, kad pilkųjų žąsų yra daugiau, nei kada anksčiau suskaičiuodavo. Jau suskaičiuota 5300, pernai tuo pačiu laiku buvo kiek mažiau nei 5000. Tai jau treti metai, kai pilkųjų žąsų skaičius perkopia per 4000.
Didžiausių pilkųjų žąsų susikaupimų laukiama rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje, tačiau jau dabar galima pasigrožėti dideliais jų būriais ir dienos metu, ir ypač pavakare. Taip pat galima pamatyti virš jų praskrendančius jūrinius erelius, besitelkiančius ančių, laukių, gervių būrius.
Kaip ir kasmet, Žuvinto biosferos rezervatas rugsėjo 7–8 dienomis nustatytuose plotuose leis spanguoliauti vietiniams gyventojams.