Nuo akmens prie akmens

Gražus ruduo, puikus metas leistis į kelionę ir patirti naujų įspūdžių. Alytaus turizmo informacijos centras siūlo keliauti Akmeniniu maršrutu, vingiuojančiu per Alytaus miestą ir rajoną.

Akmenys nuo seniausių laikų žavėjo žmones savo didingumu ir paslaptingumu. Kiekvienas susitikimas su jais, prisilietimas prie jų – ypatingas, nes akmenys pasakoja iš amžių glūdumos sklindančias istorijas.

Keliaujant Akmeniniu maršrutu po Alytaus kraštą, galima aplankyti aštuonis legendomis apipintus akmenis ir įspūdingą akmenų kolekciją. 140 kilometrų besidriekiantį maršrutą automobiliu galima įveikti per 3 valandas, prie kiekvieno objekto užtrunkant po 10 minučių.

Kelionę siūloma pradėti nuo Obelninkų kaime, Miroslavo seniūnijoje, tarp Obelijos ir Metelio ežerų esančio tamsaus granitinio Laumės akmens. Kiaušinio formos akmuo yra 2,1 metro aukščio ir 10 metrų apimties.

Legenda pasakoja, jog žiloje senovėje prie Metelio ežero senoje sukrypusioje trobelėje gyveno burtininkė Laumė. Vieną kartą burtininkė ėmė ir pradingo, o Papėčių kaime ant Jurakalnio atsirado nematytas akmuo. Nuo tada ėmė sklisti pasakojimai, kad akmuo naktimis virsdavo burtininke, kuri iki pirmųjų gaidžių gąsdindavo vėlyvus keleivius. Vietiniai šį akmenį ir praminė Laumės akmeniu.

Balkasodžio kaime esančiame pušyne stūkso sunkiai randamas, rusvai rudas su pilkais ir juodais intarpais Raudonasis akmuo, kurio aukštis beveik pustrečio metro, apimtis – per 10 metrų.  Vietiniai gyventojai mena, jog po šiuo akmeniu stribai nesėkmingai ieškojo partizanų bunkerio.

Muiželėnų rekreacinėje zonoje, netoli Alytaus piliakalnio žvilgsnį traukia Nemune iš vandens iškilęs 3,8 metro ir 2,75–1,2 ilgio metro Klebono akmuo. Pasak legendos, labai seniai, po siautusio maro, Alytaus gyventojai ėmė mirti iš bado. Klebonas, norėdamas padėti žmonėms, iš likusių gyvųjų surinko pinigus ir išplaukė Nemunu pirkti grūdų. Kadangi kelionė užtruko, gyventojai pamanė, kad klebonas juos apgavo ir prakeikė dvasininką. Kai galiausiai klebono laivas su grūdais priartėjo prie Alytaus, pakilo didelis viesulas ir trenkė į jį prakeiksmų žaibas. Taip laivas akmeniu pavirto, o žmonės jį praminė Klebono akmeniu.

SB „Nemunas“ galima grožėtis ne vieną dešimtmetį rinkta Vaclovo Jankausko akmenų kolekcija. Akmenų ekspoziciją puošia kalvių darbai, čia originaliai įamžinta ne viena Lietuvai svarbi istorinė data ir įsimintini įvykiai. Kolekcijos puošmenos – du akmeniniai rožiniai ir Laimės medis, ant kurio vietoj šakų ir lapų auga laimės pasagos. Sakoma, kad palietus šį medį, visus metus būsite laimingi.

Silgionių kaime galima pamatyti įspūdingą Silgionių akmenį su „pėda“. Šio akmens unikalumas – natūrali 24 centimetrų ilgio, 5–7,5 centimetrų pločio ir iki 3 cm gylio lyg iš dviejų besijungiančių įdubimų susidedanti „pėda“. Pasakojimai, kieno tai pėda – skirtingi, pagal vienus, esą savo pėdą palikęs Dievas, pagal kitus – tai velnio darbas. 

Karliškių kaime esantis 3,4×2,9×1,3 metro dydžio Karliškių akmuo, vadinamas Mergos akmeniu, priklauso keturių Mergos akmenų grandinei: Karliškių, Daugų ežero salos, Geidukonių ir Maskaukos paskutiniai du yra jau Varėnos rajone). Įdomu, jog visi keturi akmenys yra beveik vienoje linijoje, o atstumai tarp jų idealiai atitinka 8, 8 ir 16 km. Vienas padavimas pasakoja, kad šis akmuo – motinos prakeikta ir akmeniu pavirtusi nuotaka. Kitas, kad akmeniu paverstas vestuvininkų vežimas.

Salos kaimo miškelyje pūpso 2,55×1,95 metro dydžio ir iki 1,4 m aukščio nuo žemės paviršiaus Mergos akmuo. Pasakojama, kad valdant grafui Brastauskui, baudžiauninkai tiesę Velnio tiltą, valtimis vežioję statybai akmenis. Viena mergina atsisakiusi dirbti, už tai jos tėvas buvo užplaktas rykštėmis. Mirdamas tėvas dukrą prakeikė: „Kad tu verčiau akmeniu pavirstum“.

Dar vieną Klebono akmenį galima pamatyti Nemune ties Nemunaičiu.

Šioje vietoje 1877 metais buvo įsteigta vandens lygio matavimo stotis – iškapotos aikštelės ir prikaltos matuoklės. Kadangi užrašus tvarkė vietos klebonai, jį imta vadinti Klebono akmeniu.

Paskutinis maršruto akmuo, esantis Vangelonių kaimo pušyne – Didysis Dzūkijos akmuo. Tai didžiausias riedulys Dzūkijoje ir devintas pagal dydį Lietuvoje. Akmuo yra netaisyklingos formos, vietomis padūlėjęs, sutrūkinėjęs, nes, anot vietinių gyventojų, į jį ne kartą yra trenkęs žaibas. Jo perimetras – 18,03 metro, o aukščiausia vieta 3,82 metro ilgio. Didžiulis, nuo žaibų vietomis sutrūkinėjęs akmuo sveria 176 tonas. Viena legenda pasakoja, jog akmuo atsirado, kai du milžinams nešė šį akmenį ir vienas jų užsikabino už kalvos, akmuo išslydo jiems iš rankų ir įsmigo į žemę. Kita legenda pasakoja, kad Nemunaičio bažnyčios varpų skambesys nepatikęs netolimoje pelkėje gyvenančiam velniui, tad jis sumanęs ją sugriauti. Tačiau nelabajam nepavyko savo užmačių įgyvendinti, nes benešant akmenį užgiedojo gaidys ir akmuo iškrito iš rankų Vangelonių kaime.