Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
NKSC: duomenų išviliojimo atvejai Lietuvoje išaugo kone trigubai
Per pirmus devynis šių metų mėnesius Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) užfiksavo beveik tris kartus daugiau duomenų išviliojimo atvejų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
NKSC statistika rodo, kad iki šių metų rugsėjo galo fiksuota beveik 1600 pranešimų apie duomenų išviliojimui sukurtas svetaines Lietuvoje. Pernai tuo pačiu laikotarpiu tokių atvejų fiksuota kone tūkstančiu mažiau – 629.
Didėjanti fiksuotų atvejų statistika specialistams leidžia teigti, kad vis daugiau gyventojų reaguoja į galimus sukčiavimo bandymus. O norintiems geriau suprasti aktualias kibernetines grėsmes bei sukčių taktikas, NKSC kviečia žinias gilinti sukurtoje savarankiško mokymosi platformoje.
„Mokymai padės atpažinti kenkėjiškas SMS žinutes, el. laiškus ir pavojingas nuorodas jose. Surinkome pavyzdžius, kaip atrodo duomenų išviliojimo svetainės, iš pažiūros nekeliančios jokio įtarimo“, – sakė NKSC direktoriaus pavaduotojas Antanas Aleknavičius.
NKSC savarankiško mokymosi platformoje šiuo metu vartotojai gali pasirinkti kursus apie kibernetinę higieną namuose arba darbe, mokytojams ir mokiniams skirta specialiai parengta mokymosi medžiaga, naudingų patarimų ras ir organizacijų vadovai.
Nuo šių metų pradžios NKSC specialistų parengtus kursus iš viso jau baigė daugiau nei 36 tūkst. asmenų.
Seimas linkęs pritarti Darbo kodekso pataisų paketui: didinamos baudos už smurtą darbe, plečiami kriterijai skaičiuojant MMA
Seimas po svarstymo pritarė Darbo kodekso pataisų paketui, kuriuo griežtinama laikinųjų įdarbinimo įmonių veikla, plečiami kriterijai nustatant minimalią mėnesinę algą (MMA), didinamos baudos smurtą taikantiems darbdaviams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtą įstatymų paketą antradienį palaikė visi 49 balsavę parlamentarai. Į Seimo plenarinių posėdžių salę sugrįžti jis turėtų dar vienam balsavimui.
Siūloma, kad darbuotojams, atleistiems bankrutavus įmonei ar likvidavus darbdavį, reikėtų mokėti ilgalaikio darbo išmokas, o galimybių prieš šventinę dieną valanda trumpinti darbo laiko neturinčios darbovietės šį laiką kompensuoti turėtų kaip viršvalandį.
Taip pat plečiami reikalavimai į Trišalę tarybą patekti norinčių organizacijų kolektyvinėms sutartims, į jas siekiant įtraukti daugiau darbuotojų. Šiuo metu kolektyvinės sutartys taikomos maždaug 22,5 proc. dirbančiųjų, kai iki 2030 metų šis rodiklis turėtų siekti bent 30 proc.
Naujieji pakeitimai numato, kad darbdaviui, taikančiam smurtą ir priekabiavimą, bauda galėtų siekti nuo 500 iki 1,4 tūkst. eurų.
Taip pat siūloma greitinti įmonės vadovo pasikeitimo procesą – vietoje 1 dienos apie naujojo vadovo darbo sutarties sudarymą „Sodrai“ galima būtų pranešti likus 1 valandai iki numatyto darbo pradžios.
Ministerijos vertinimu, atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) direktyvą, pagal Darbo kodeksą MMA nustatoma turėtų būti atsižvelgiant į perkamąją galią pagal pragyvenimo išlaidas, bendrą darbo užmokesčio lygį ir jo pasiskirstymą, darbo užmokesčio augimo greitį, ilgalaikius darbo našumo lygius ir pokyčius.
Rekomendaciją dėl minimalios algos formulės pokyčių teikia Trišalė taryba. Visgi galimus platesnius kriterijus praėjusią savaitę šiame formate aptarę socialiniai partneriai kol kas dėl bendros pozicijos nesutarė.
Pakeitimai taip pat numato, jog Valstybinė darbo inspekcija (VDI) įmonę iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo išbraukti galėtų, jai turint daugiau nei vieną baudą už nelegalų darbą. Tiesa, iki šiol, kaip teigiama, įmonės galėjo piktnaudžiauti, nes iš minėto sąrašo išbrauktos įmonės prašymą į sąrašą jas įtraukti ir vėl teikti galėjo iškart. Tad siūloma apriboti išbrauktųjų įmonių teisę į pakartotinius prašymus, nustatant pereinamąjį bent pusės metų laikotarpį.
Kaip pavyzdį ministerija nurodo 2023 m. gruodžio duomenis, kai VDI iš sąrašo išbraukė 18 laikinojo įdarbinimo įmonių, o atgal iškart pasiprašė 9 įmonės.
Siūlymų paketui pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK).
Suaktyvėjus priešiškų šalių veiklai Lietuvoje, VSD pradeda prieš žmonių verbavimą nukreiptą kampaniją
Siekiant kovoti su vis dažnėjančiomis priešiškų šalių žvalgybos tarnybų operacijomis, Valstybės saugumo departamentas (VSD) pradeda naują, prieš žmonių verbavimą nukreiptą kampaniją.
„Kampanijai „Tai gali būti tavo istorija“ sukurti trys videopasakojimai, kurie paremti tikrais faktais iš verbavimo istorijų. Taip norima atkreipti visuomenės dėmesį, kad šios istorijos gali tapti bet kurio Lietuvos piliečio istorija, kadangi kiekvienas iš mūsų yra potencialus priešiškų tarnybų taikinys“, – nurodoma pranešime.
VSD duomenimis, pastaruoju metu aktyviausiai žvalgybą Lietuvoje vykdo Rusijos tarnybos. Šios šalies žvalgybos tarnybų agresyvumas, veiklos mastai ir keliamos grėsmės lygis yra didžiausi nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Vis dėlto, panašias operacijas šalyje taip pat organizuoja ir Baltarusijos bei Kinijos tarnybos.
„Nebepasitenkindama vien tik informacinėmis atakomis ar propagandos akcijomis, Rusija Vakaruose įgyvendina agresyvias žvalgybos operacijas, tokias kaip diversijos, vandalizmas, kibernetiniai išpuoliai. Tokioms operacijoms siekiama užverbuoti asmenis ir mūsų valstybėje. Pastaruoju metu tam aktyviai naudojami socialiniai tinklai, kur ieškoma asmenų, kurie sutiktų bendradarbiauti su priešiškomis tarnybomis dėl ideologinių įsitikinimų ar noro lengvai bei greitai užsidirbti“, – praneša VSD.
Akcentuojama, kad taikiniais dažniausiai tampa valstybinių institucijų darbuotojai, teisėsaugos pareigūnai, kariškiai, verslininkai, politikai, žurnalistai, kurie dėl savo pareigų gali turėti dominančios informacijos arba reikiamų kontaktų.
Vis dėlto, perspėja departamentas, tarnyboms reikalingi ir kiti asmenys, galintys stebėti karinius, energetikos ar kitus strategiškai svarbius objektus, platinti propagandinę informaciją socialiniuose tinkluose, vykdyti diversijas, vandalizmo aktus ar bendradarbiauti su kitais užverbuotais agentais.
Į šalies įmonių sąskaitas įsisukę sukčiai šiemet pasisavino beveik 1 mln. eurų
Vien per šiuos metus sukčiai iš Lietuvos įmonių išviliojo kone 1 mln. eurų, rodo SEB banko statistika.
Pasak SEB banko Prevencijos departamento direktorės Daivos Uosytės, tai, kad nusikaltėlių taikiniu neretai tampa ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, lemia nusikaltėlių noras pasipildyti kišenes nekukliomis pinigų sumomis.
„Piktadariai supranta, kad įmonių sąskaitose galima rasti didesnį grobį, todėl šioje srityje jie veikia atkakliau ir pasitelkia platų įvairių priemonių ir sukčiavimo technikų arsenalą. Sukčiai nuolat atakuoja organizacijas įvairiais būdais, siekdami išvilioti jautrius duomenis ar tiesiog iškart pasisavinti pinigus. (…) Praktika rodo, kad žmogiškasis veiksnys dažniausiai yra silpniausia sistemos grandis. Daugiausia sukčiavimo bandymų būna nukreipta į darbuotojus“, – pranešime teigė D. Uosytė.
Ji taip pat akcentuoja, kad, siekdami paveikti potencialias aukas, sukčiai išnaudoja šiek technologijas, tiek emocijas.
Nusikaltėliai sugeba pasitelkti vaizdo ir garso įrašų klastotes, kad paveiktų asmenis, kurie įmonėje atsakingi už mokėjimus. Taip pat apgavikai stengiasi sukelti emocijas, kad aukos priimtų spontaniškus sprendimus ir suteiktų prieigą prie mokėjimo duomenų ir sąskaitų, kurias kėsinamasi apvogti.
„Todėl kartais kaip geriausias saugiklis suveikia laikas, skirtas emocijoms nurimti ir pasitikrinti, ar sukčių nupiešta situacija atitinka tikrovę. Laimėti laiko ir atidžiau patikrinti situaciją padeda sukčiavimo prevencijos mechanizmai (…) Šių mechanizmų paskirtis – apsaugoti verslo ir privačių klientų lėšas. Todėl kai kurios mokėjimo operacijos gali būti net sustabdomos, jei yra požymių, kad pinigai gali nukeliauti į sukčių sąskaitas“, – pažymėjo D. Uosytė.
SEB banko Lietuvoje duomenimis, per nepilnus aštuonis šių metų mėnesius sukčiai iš įmonių pasisavino beveik 978 tūkst. eurų – daugiau negu dešimtadaliu (apie 12 proc.) didesnę sumą už tą, kurios banko verslo klientai dėl sukčių neteko per visus 2023 metus.
Dalis parlamentarų siekia, kad savivaldos rinkimuose balsuotų jaunimas nuo 16 metų: registravo įstatymo projektą
Dalis parlamentarų pasirašė ir registravo įstatymo projektą, numatantį savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti jaunimui nuo 16 metų. Pasak iniciatorių, plenarinių posėdžių salėje šis klausimas galėtų atsidurti jau spalio mėnesį.
„Yra 72 parlamentarai, pasirašę įstatymo projektą. Siekis yra pakeisti Konstituciją, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose nuo 16 metų galėtų jaunimas balsuoti“, – Eltai teigė vienas iš įstatymo iniciatorių Andrius Bagdonas.
„Pateikimą siekiame padaryti jau šį mėnesį. Kitas parlamentas tada kitas stadijas praeitų, nes matome, kad palaikymas yra gan didelis“, – pridūrė jis.
Anot parlamentaro, šio įstatymų projekto nepasirašė tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Lietuvos regionų partijos frakcijų atstovai.
Pernai metų lapkritį Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) pradėjo rinkti piliečių parašus Konstitucijos straipsnio pataisai, kuri įteisintų galimybę jaunimui nuo šešiolikos metų balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Visgi, per pusmetį iš reikiamų 300 tūkst. parašų organizacijai pavyko surinkti tik vos daugiau nei pusę tūkstančio parašų.
Galiojantys teisės aktai kandidatuoti į Europos Parlamentą leidžia asmenims, sulaukusiems 21 metų amžiaus, o į savivaldybės tarybą – asmenims, sulaukusiems 18 metų.
Trečdalis vyresnių žmonių patiria sunkumų negalėdami atsiskaityti grynaisiais
Elektroninės paslaugos daugeliui vyresnio amžiaus žmonių vis dažniau sukelia sunkumų. Anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktos apklausos, tarp tokių nepatogumų gyventojai įvardija tam tikrose kavinėse atsiskaitymą tik banko kortele ar elektroniniu formatu pateikiamą meniu.
Lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einanti Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė sako, kad nors šis tyrimas nėra reprezentatyvus, jo pakanka identifikuoti problemai.
„Susisteminome tik pirmuosius tyrimo duomenis, bet jau dabar galima pasakyti, kad vienas iš pasikartojančių vyresnio amžiaus gyventojų nusiskundimų buvo susijęs su situacijomis, kai jie negalėjo pasinaudoti tokiomis pačiomis paslaugomis lygiavertiškai su kitais pirkėjais būtent dėl užkirstos galimybės atsiskaityti grynaisiais pinigais“, – pranešime nurodė ji.
Anot apklausos, trečdalis (33 proc.) vyresnių nei 55 metų žmonių teigė, jog yra susidūrę su sunkumais kavinėse ar restoranuose, nes negalėjo atsiskaityti grynaisiais pinigais. Perkopusių 75 metų ribą asmenų grupėje šis rodiklis šoktelėjo iki 44 proc. Beveik pusei visų apklaustųjų problemų sukėlė tai, kad viešojo maitinimo įstaigose pateikiamas tik elektroninis meniu.
Tuo metu vienas iš trijų (36 proc.) vyresnio amžiaus gyventojų tvirtino, kad jiems kilo keblumų įsigyti bilietus į renginius, nes jie buvo parduodami tik internetu.
Nuo šių metų liepos pabaigos vyresnio amžiaus gyventojai visoje šalyje buvo kviečiami užpildyti anketas ir anonimiškai papasakoti apie atvejus, kai teko susidurti su skaitmenine atskirtimi gaunant paslaugas ar perkant prekes. Iš viso buvo užpildyta beveik du tūkstančiai elektroninių ir popierinių anketų, taip pat organizuoti gyvi susitikimai su vyresnių žmonių bendruomenėmis.
Pasak lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einančios Seimo kontrolierės Jolitos Miliuvienės, nors šis tyrimas nėra reprezentatyvus, jo pakanka identifikuoti problemai. „Susisteminome tik pirmuosius tyrimo duomenis, bet jau dabar galima pasakyti, kad vienas iš pasikartojančių vyresnio amžiaus gyventojų nusiskundimų buvo susijęs su situacijomis, kai jie negalėjo pasinaudoti tokiomis pačiomis paslaugomis lygiavertiškai su kitais pirkėjais būtent dėl užkirstos galimybės atsiskaityti grynaisiais pinigais“, – sako ji.
Anot jos, nors perėjimas prie skaitmenizavimo savaime nereiškia diskriminacijos, tačiau šis procesas turėtų išlaikyti proporcingumo principą ir galėtų būti draugiškesnis.
Statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, pernai pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turėjo 33 proc. 55–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 65 metų grupėje – vos 15,5 proc.
Keičiasi vienkartinių leidimų nuvykti į TA stotį išdavimo tvarka
Nuo antradienio keičiasi vienkartinių leidimų nuvykti į techninės apžiūros (TA) stotį išdavimo tvarka. Pagal naują Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymą, tokį leidimą bus galima užsisakyti tik du kartus.
Pranešama, kad jei transporto priemonės savininkas du kartus nepasinaudos leidimu ir neatvyks į apžiūrą, trečią kartą leidimas nebebus išduodamas. Tai reiškia, kad į TA stotį automobilis turės būti atgabentas autovežiu.
Pokyčius nuspręsta įvesti pastebėjus, kad vairuotojai piktnaudžiavo iki šiol galiojusia tvarka. Skaičiuojama, kad tiek 2023 m., tiek per pirmuosius 8 šių metų mėnesius vienadienių leidimų buvo užsakyta beveik 400 tūkst., tačiau realiai į TA stotis atvyko tik 54 proc. tai padaryti žadėjusių transporto priemonių savininkų.
Remiantis šiais duomenimis buvo padaryta prielaida, kad vienkartiniai leidimai tapo priemone dalyvauti viešajame eisme techniškai netvarkingais automobiliais.
Įstatymui įsigaliojus, paties leidimo vykti į TA stotį išdavimo tvarka lieka nepakitusi.
G. Nausėda neabejoja, kad sėkmės rinkimuose atveju V. Blinkevičiūtė imtųsi vadovauti Vyriausybei: ji visiškai pasirengusi
Su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininke Vilija Blinkevičiūte pirmadienį susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda neabejoja, kad ši politikė sėkmės Seimo rinkimuose atveju būtų pasirengusi vadovauti Vyriausybei.
„Ponia Vilija Blinkevičiūtė yra visiškai pasirengusi prisiimti politinę atsakomybę, jeigu socialdemokratų partijai pasisektų ir ji laimėtų šiuos rinkimus“, – LRT televizijai pirmadienį teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas tikina susitikimo su socialdemokratų lydere metu aptaręs švietimo, susisiekimo, sveikatos apsaugos sektoriuose susikaupusias problemas.
„Norėjosi tiesiog patikrinti, kokį požiūrį į šias problemas turi socialdemokratų partija ir jos vadovė, ir pasitikrinti, kaip ketinama šias problemas spręsti, jeigu rinkėjai suteiktų šiai partijai pasitikėjimo mandatą netrukus įvyksiančiuose Seimo rinkimuose“, – sakė prezidentas.
Savo ruožtu LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė po susitikimo su G. Nausėda tikino, kad su šalies vadovu aptarė šiuo metu Lietuvos žmonėms aktualiausias problemas. Anot europarlamentarės, apie galimas koalicija, kurios galėtų formuotis po spalį vyksiančių rinkimų, nekalbėta.
Kaip anksčiau Eltai teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, šalies vadovas ketina susitikti su visų parlamentinių partijų vadovais ir aptarti svarbiausius Seimo rinkimų klausimus.
Prieš antrąjį prezidento rinkimų turą šalies vadovas G. Nausėda interviu Eltai teigė – jei socialdemokratai rudenį laimėtų rinkimus, jis premjerės pareigose matytų V. Blinkevičiūtę. Šalies vadovas neatmetė galimybės pabandyti įkalbėti LSDP pirmininkę užimti Vyriausybės vadovės postą.
Nepaisant prezidento užuominų, jog jis matytų V. Blinkevičiūtę premjero poste, į Europos Parlamentą dar vienai kadencijai išrinkta politikė ilgą laiką ambicijų tapti Vyriausybės vadove aiškiai nerodė. Liepos pradžioje kaip tinkamą kandidatą premjero kėdei užimti G. Nausėda įvardijo ir socialdemokratą Gintautą Palucką.
Visgi, rugpjūčio pabaigoje socialdemokratų pirmininkė pareiškė, kad sėkmės rinkimuose atveju ji imtųsi vadovauti Vyriausybei. Savo ruožtu prezidentas G. Nausėda viliasi, kad šio pažado bus laikomasi.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.
Kitų metų kovo 16 d. siūloma surengti pirmalaikius Jonavos rajono savivaldybės mero rinkimus
2025 m. kovo 16 d. siūloma surengti pirmalaikius Jonavos rajono savivaldybės mero rinkimus. Tokį nutarimo projektą, vadovaudamasi Rinkimų kodeksu, įregistravo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pirmalaikiai mero rinkimai Jonavos rajono savivaldybėje turės būti surengti, nes Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino buvusio mero Mindaugo Sinkevičiaus mandatą.
Dėl rinkimų datos galutinai apsispręs Seimas.
Rinkimų kodeksas numato, kad pirmalaikiai mero rinkimai rengiami, kai jo įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, ir turi būti surengti ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Pirmalaikių mero rinkimų datą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, dėl kurios atsirado pagrindas rengti šiuos rinkimus, nustato Seimas.
ELTA primena, kad Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos sprendimą ir atėmė galimybę buvusiam Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui trejus metus dirbti valstybės institucijose. Be to, VRK politiką išbraukė ir iš kandidatų į Seimą sąrašo.
Laikinai M. Sinkevičių pareigose pakeitė Ekonomikos ir inovacijų komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius.
Muitininkai traukiniuose iš Kaliningrado į Maskvą aptiko ir sulaikė pabūklų maskavimo tinklus
Muitininkai traukinyje Kaliningradas–Maskva pašto siuntose aptiko ir sulaikė tranzitu gabentus maskuojančius tinklus, skirtus pabūklų vamzdžiams maskuoti.
Kaip skelbia Lietuvos muitinė, Kybartų geležinkelio poste muitinės pareigūnai penktadienį tikrindami keleivinį traukinį, vykstantį iš Kaliningrado į Maskvą, pašto vagone rado 7 pašto siuntas, kuriose buvo 22 vienetai maskuojančių tinklų.
Tinklų paskirtis buvo nurodyta užrašuose – pabūklų vamzdžiams maskuoti. Nurodyti siuntų gavėjų adresai – Rusijos Federacijos Belgorodo srityje, besiribojančioje su Ukraina.
Sekmadienį Kybartų geležinkelio poste tikrinant tranzitu vykstantį traukinį Kaliningradas–Maskva buvo aptikta dar viena siunta su dviem maskuojančiais tinklais.
Muitinės pareigūnų vertinimu, maskuojantys tinklai gali būti skirti karinėms Rusijos pajėgoms, kariaujančioms prieš Ukrainą.
Dėl sulaikytų daiktų pradėtas tyrimas. Jeigu paaiškės, kad maskuojamieji tinklai – karinės įrangos ir amunicijos gabenimo pažeidimas, siuntos bus vertinamos kaip tarptautinių sankcijų nepaisymas.
Konfiskuotas prekes Lietuvos muitinė perduoda kaip paramą Ukrainai.
Palyginti su praėjusiais metais, eismo įvykių kelyje kiekis paaugo 3,2 proc.
Šiemet keliuose daugiausiai sužeista keleivių – 569 asmenys, automobilių vairuotojų – 535, o pėsčiųjų – 398, rodo Lietuvos eismo įvykių statistika. Palyginti su praėjusiais metais, eismo įvykių skaičius paaugo 3,2 proc., o sužeistųjų – 1,8 proc.
Kelių policijos valdybos vyriausiasis tyrėjas Jonas Davidonis mano, kad prie eismo įvykių mažinimo gali prisidėti visuomenės švietimas, pradedant nuo darželio iki darbo su tikslinėmis grupėmis ir informacijos teikimas per žiniasklaidos priemones. Anot jo, prie saugumo prevencijos turi prisidėti visos už eismo saugumą atsakingos institucijos – policija, „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija), Transporto saugos administracija, draudimo bendrovės, mokyklos ir kitos.
„Kalbėti galime labai daug. Bet patys eismo dalyviai taip pat turi būti sąmoningi, norėti važiuoti saugiai, jausti atsakomybę už kitus eismo dalyvius, netoleruoti nusižengimų. Vasarą, paskutinę jos savaitę, turėjome keletą žuvusių motociklų vairuotojų, kurie važiavo viršydami leidžiamą saugų greitį ir bandė atlikti lenkimo manevrą netinkamose vietose“, – teigia J. Davidonis.
Pasak J. Davidonio, startavus rudeniui pareigūnai taip pat fiksavo ir automobilį, kuris važiavo 224 km/h greičiu, kur galimas 90 km/h greitis. Yra ir grupuočių, kurios toleruoja chuliganišką ir pavojingą vairavimą.
Kadangi viena iš dažniausių eismo įvykių priežasčių – greičio viršijimas, siekiant nelaimingų atsitikimų prevencijos, „Girtekos“ vilkikams nustatytas 80 km/h saugaus greičio limitas, teigia „Girteka“ vairuotojų mokymo centro vadovė Karolina Žekaita. Tai leidžia užtikrinti vairuotojų ir aplinkinių saugumą greitkelyje.
„Vilkikas yra sunkiasvorė transporto priemonė, jos stabdymo laikas yra ilgesnis nei motociklo ar lengvojo automobilio, be to, vilkikai turi ribotas matomumo zonas. Pėstieji, dviratininkai, paspirtukininkai privalo į tai atsižvelgti eidami per kelią, kelio jie negali kirsti staiga. Dviratininkai, paspirtukininkai ir pėstieji turi judėti keliu prieš važiuojančias transporto priemones – kad būtų matomi iš priekio“, – aiškina K. Žekaita.
Specialistė taip pat pataria atsargiai lenkti vilkiką – prieš atliekant manevrą prisiminti, kad vairuotojo matomumas iš dešinės yra ribotas.
Taip pat įmonės specialistė primena, kad pagrindinė incidentų išvengti padedančių atšvaitų dėvėjimo taisyklė – pėsčiasis turi galvoti apie atvažiuojantį vairuotoją, ar šis pastebės jo segimą atšvaitą.
„Jei dėvimas juostinio tipo atšvaitas, jį reikia dėvėti ant dešinės rankos riešo arba dešinės kojos blauzdos, ties kelio riba. Jei dėvimas pakabinamas atšvaitas, jis turėtų būti dešinėje kūno pusėje, automobilio žibintų aukštyje, todėl pakabinamas atšvaitas turėtų švytuoti žmogaus kelių lygyje. Vaikams atšvaitą reikėtų tvirtinti ne bet kur, o suaugusio žmogaus kelių lygyje“, – kalba K. Žekaitė.
Lietuvos aklųjų sporto federacijos prezidento Arnoldo Januškevičiaus teigimu, negalią turinčių asmenų saugumas užtikrinamas ten, kur yra atnaujintos ar naujai nutiestos kelio dalys. Modernūs šaligatviai daromi užtikrinant, kad per juos lipantis negalią turintis asmuo neužkliūtų, nauji pėsčiųjų šviesoforai skleidžia specialius signalus, yra įrengtos nukreipiančios linijos, nurodančios akliesiems, kur eiti šaligatviu.
Bendrovės „Via Lietuva“ komunikacijos vadybininkė Eglė Nemanytė nurodo, kad saugumą gerina visos eismo saugos inžinerinės priemonės ir sprendimai. Svarbu vykdyti pažeidžiamiausių eismo dalyvių – pėsčiųjų, dviračių vairuotojų – infrastruktūros plėtrą: tiesti pėsčiųjų ir dviračių takus, modernizuoti pėsčiųjų perėjas. Saugų eismą didina į žiedines pertvarkytos ar rekonstruotos sankryžos, tvoros nuo laukinių gyvūnų, apsauginiai kelio atitvarai, apšvietimas.
Taip pat svarbios priemonės yra greičio mažinimo kalneliai, miesto vartai, greičio matuokliai. E. Nemanytės teigimu, inžinerinės eismo saugos priemonės diegiamos visų pirma įvertinus žūčių ar sužeidimų keliuose statistiką, incidentų keliuose pobūdį, išanalizavus kiekvienos priemonės efektyvumą.
„Via Lietuva“ šiemet visoje Lietuvoje planuoja įrengti ir atnaujinti rekordinį skaičių – 360 – pėsčiųjų perėjų. Perėjos bus modernizuotos, apšviestos. Taip pat ketinama įrengti daugiau nei 100 inžinerinės eismo saugos priemonių: sankryžų, tvorų, saugančių eismo dalyvius nuo laukinių gyvūnų, apsauginių kelio atitvarų, greičio mažinimo kalnelių, salelių ir kt.
Iki šių metų pabaigos planuojama įrengti daugiau nei 40 km naujų ir suremontuoti apie 30 km pėsčiųjų ir dviračių takų visoje Lietuvoje. Tai – didžiausias darnaus judumo infrastruktūros plėtros tempas per pastarąjį dešimtmetį.
Atliekant valstybinės reikšmės kelių ruožų Šiauliai–Palanga, Vilnius–Prienai–Marijampolė, Klaipėda–Kretinga, Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas ir kt. kapitalinį remontą, šalia jų įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai. Nauji takai nusidrieks ir rekonstruojant kelių Vilnius–Polockas, Kaunas–Zapyškis–Šakiai, Vilnius–Utena, Švenčionys–Adutiškis, Kazlų Rūda–Višakio Rūda–Bliuviškiai ruožus. Šiais metais bus baigtas rekonstruoti apie 30 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas Kuršių nerijoje.
Kardiologai ieško, kaip mažinti mirštamumą nuo širdies ligų: svarsto ir nuobaudas prevencinėse programose nedalyvaujantiems gyventojams
Nepaisant to, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis visoje Europos Sąjungoje (ES), Lietuva bendrijoje ir toliau išlieka mirtingumo nuo širdies ligų lydere. Vis dėlto, anot specialistų, nemažos dalies šių mirčių galima būtų išvengti padidinus finansavimą vaistams, taip pat sureguliavus pacientų srautus bei įgyvendinant širdies ligų prevencijos programas. Be to, taikant jose nedalyvaujantiems gyventojams vienokias ar kitokias nuobaudas, pažymi gydytojai.
„Kai kurios šalys taiko (tokią praktiką – ELTA) – jei neini į pirminės prevencijos programą, tavo draudimas, pavyzdžiui, yra brangesnis. Arba tau reikia sumokėti už kokią nors kitą gydomąją paslaugą. Tai irgi motyvuotų dalyvauti prevencinėje programoje. Tai klausimas politikams“, – šią savaitę vykusioje konferencijoje kalbėjo Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) prezidentė Sigita Glaveckaitė.
Jai antrino ir kiti renginyje dalyvavę gydytojai kardiologai, pabrėždami, kad anksčiau nustatytą ligą yra kur kas lengviau išgydyti nei tuomet, kai ji jau pažengusi.
„Širdies kraujagyslių prevencijos programa (…) aš ją vertinu gerai – nes tai yra akcentas mūsų rizikos veiksniams. Ir, pasikartosiu, bet koreguojant rizikos veiksnius, 80 proc. sergamumo ir mirtingumo galima išvengti“, – teigė gydytoja kardiologė Jolita Badarienė.
Tuo metu kiti specialistai, kalbėdami apie tai, kaip galima būtų sumažinti mirtingumo nuo širdies ligų rodiklius, akcentavo inovatyvių vaistų poreikį.
„Kaip valdyti dislipidemiją ar tą vadinamąjį riebų kraują, kaip su tuo kovoti – tam yra specialios priemonės ir akivaizdus kompensacinių mechanizmų, kai buvo įdiegti statinai, rezultatas jau yra gautas. (…) Ir dabar yra šiuolaikiški inovatyvūs metodai – pavyzdžiui, galima sakyti, biologinė terapija – kai žmogus tik 2 kartus per metus susišvirkščia tą vaistą, kuris jam didžiąja dalimi kontroliuoja lipidus kraujyje. Bet politikai, kurie valdo tuos finansus, jie į tai žiūri ne kaip į inovatyvią molekulę, bet į tai, kiek tai kainuos valstybei“, – kritikos neslėpė gydytojas kardiologas Remigijus Žaliūnas.
„Klinikinėje praktikoje šiai dienai turime dviejų rūšių medikamentus (…) – statinai ir ezetemibas, veikiantys į cholesterolio reabsorbciją žarnyne. (…) Iš esmės, jei mums reikia sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje 50 proc. ir daugiau, mes negalime padėti savo pacientui. Labai didelių ar maksimalių statinų dozių daugelis pacientų netoleruoja ir negali gerti, taip pat yra kitos ligos ir patologijos, dėl kurių šių vaistų negalime skirti, jie yra kontraindikuotini ir tuo atveju esame bejėgiai, nes žmonės lieka be gydymo“, – vaistų trūkumo sukeliamas problemas įvardijo gydytoja kardiologė Olivija Dobilienė.
Diskusijoje apie širdies ligas ir jų gydymą Lietuvoje dalyvavę specialistai taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną problemą. Pasak jų, kardiologai galėtų konsultuoti daugiau rimto gydymo reikalaujančių pacientų, jei dalis šiuo metu pas juos patenkančio srauto būtų nukreipta pas šeimos gydytojus.
„Šeimos gydytojai dabar turi visus įrankius – turi statinus, gali kompensuoti vaistus, gali papildomai kitą vaistą parašyti – jie tikrai gali tai daryti ir manau, kad jų kompetencijos tam pakanka. Ir manau, kad ateityje dislipidemijos pacientus turėtų konsultuoti visgi šeimos gydytojai. Jie pajėgūs tai daryti“, – teigė L. Badarienė.
Jai antrino ir gydytoja O. Dobilienė, pabrėždama, kad taip pat būtina koreguoti ir šeimos gydytojams tenkantį krūvį – perleisti dokumentų pildymo, nedarbingumo išdavimo ar panašias funkcijas kitiems, socialiniams ar slaugos darbuotojams. Visgi tokiems pokyčiams įvykti, anot O. Dobilienės, reikalingi sisteminiai sveikatos sektoriaus pokyčiai.
„Ką daro jūsų šeimos gydytojas, kai pas jį nueinate? Jis žiūri į kompiuterio ekraną ir spausdina. Tai tikrai, manyčiau, kad visos tos funkcijos, kurios neturėtų būti skiriamos gydytojui, kuris studijuoja daugiau nei 10 metų, jis turi perduoti socialiniam darbuotojui – pildyti nedarbingumą, pildyti siuntimus, rašyti pažymas. Tai yra tokia atgyvena – turbūt niekur pasaulyje nėra taip nuvertinamas mediko darbas, kai socialinio ar net slaugos darbuotojo funkcijos yra priskiriamos gydytojui. Tai visų mūsų uždavinys yra, kad gydytojas tinkamai gydytų ir išnaudotų savo kompetenciją. Juo labiau, turėtų laiko kelti kvalifikacijai, jei jis neturėtų to papildomo darbo“, – kalbėjo O. Dobilienė.
„Kiek yra skiriama laiko vienam pacientui šeimos gydytojo konsultacijai – 10 minučių. Ką galima padaryti per 10 minučių – užpildyti dokumentus, parašyti pažymą? O paklausti paciento, kaip jis jaučiasi, ištirti jo rizikos veiksnius, pakalbėti apie jo šeimą, kokios ligos jo šeimoje? Tai tikrai turėtume kalbėti apie visos sveikatos apsaugos sistemos pokyčius. Tas darbas, kuris neturėtų būti skiriamas gydytojui, jis turėtų būti perleistas visuomenės sveikatos, slaugos, Sodros specialistams, bet tikrai ne gydytojui. Ir tada nekiltų klausimai, kodėl gydytojas neatlieka tų funkcijų, kurios jam priklauso“, – sakė O. Dobilienė.
LŠA duomenimis, 2023 m. 52 proc. mirčių Lietuvoje sudarė širdies kraujagyslių ligos. Vėžys nusinešė 21 proc. gyvybių. Be to, Lietuvoje situacija su išeminėmis širdies ligomis yra „tikrai tragiška“ – mirštamumas nuo išeminės širdies ligos yra didžiausias Europoje ir lenkia Europos vidurkį daugiau nei 4 kartus, pažymi LŠA prezidentė S. Glaveckaitė.
Lietuvos higienos instituto duomenimis, 2021 m. nuo kraujotakos sistemos ligų 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje teko 802,4 mirčių, kai visoje ES – 343,4. Tai yra 2,3 karto daugiau, nurodo LŠA.
Tuo metu mirtingumas nuo išeminės širdies ligos 100 tūkst. gyventojų 2021 m. Lietuvoje siekė 524,8, kai ES – 119,1 – tai buvo 4,3 karto mažiau nei Lietuvoje, rodo Lietuvos higienos instituto duomenys.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją