Kalendorius skaičiuoja pirmąsias žiemos dienas, tačiau jos ženklų beveik nesimato, išskyrus laipsnį kitą šalčio naktimis bei gamtoje tvyrančią ramybę.
„Jokių žiemos ženklų aplink nesimato, tik dienos labai trumpos – rytai tamsūs, vakarai tamsūs, o dienos ganėtinai niūrios. Gruodžio pradžia lygiai tokia pati, kaip mes buvome įpratę gruodžio mėnesį: ir orai, ir gamtos reiškiniai, ir paukščių reakcijos“, – teigė Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. ekologas Arūnas Pranaitis.
Anot jo, Žuvinto biosferos rezervate dar yra nemažai žąsų, ežere plaukioja didieji dančiasnapiai, keli šimtai kuoduotųjų ir didžiųjų ančių, nes vandens paukščiai yra linkę ilgiau užsilikti Lietuvoje, jei tik nėra didesnio pašalimo.
„Žuvintas – seklus ežeras, jei nebūna vėjo, tai jis ir prie nedidelio minuso užšąla vienas pirmųjų, bet greitai ir atšyla. Kai ežere nelieka properšų ir paukščiai neturi kur plaukioti, jie greitai išskrenda. Dabar vandens pakankamai, tebeplaukioja gulbės giesmininkės ir gulbės nebylės“, – sakė A. Pranaitis.
Gamtininko nuomone, šis ruduo Žuvinto vandens paukščiams, palyginti su ankstesniais metais, buvo labai dosnus. Stebimi kur kas didesni jų sambūriai. „Kiek aš atsimenu, per keliasdešimt metų – tai vienas gausiausių paukščiais rudens sezonas“, – pabrėžė A. Pranaitis.
Praėjusį rudenį galėjome gėrėtis dešimtimis tūkstančių į Žuvintą suskridusių žąsų, šiemet situacija buvo kitokia. Pernai jų buvo priskaičiuojama apie 40 tūkstančių, šiemet – 8,5 tūkstančio, be to, ir jos išskrido gerokai anksčiau nei įprastai. Gal keli šimtai dar yra likusių, bet tūkstantinių būrių jau seniai nesimato.
„Visur vyrauja ramybė, gamtoje judesio nedaug, tačiau laukų paukščių gyvenimas vis gana aktyvus. Laukuose pilna suopių. Lietuvoje aptinkamos dvi suopių rūšys – paprastasis, perintis Lietuvoje, ir retesnis – tūbuotasis suopis, į mūsų kraštus atskrendantis tik žiemoti, tačiau šiemet daug ir vienų, ir kitų. Gal labai pelingi meti“, – svarstė gamtininkas, pridurdamas, kad gausu gražuolių plėšriųjų medšarkių, laukuose, kartais priartėdami ir prie sodybų, dideliais būriais skraido smilginiai strazdai. Šie paukščiai nėra labai baikštūs, todėl galima jais pasigrožėti.
A. Pranaitis patarė pasisaugoti žvėrių, nes ne visi kanopinių jaunikliai yra atsiskyrę nuo tėvų ir per neatsargumą gali pakliūti po automobilio ratais.
Su augalais viskas tvarkoje, tvirtino daugelį metų gamtos gyvenimą stebintis A. Pranaitis: „Dar nebuvo didelių atšalimų ir atšilimų, todėl vienas kitas sakuros ar kito augalo žiedas yra išimtis. Daugeliui augalų vegetacija pasibaigusi ir yra ramybės periodas. Jei kai kurių augalų pumpurai kiek pabrinkę, tai nereiškia, kad jie pražus – tokie pumpurai puikiai išgyvens žiemą. Problemų gali kilti su atvežtiniais augalais, nepripratusiais prie mūsų ilgo ir nenuoseklaus žiemos laikotarpio – tai atšąla, tai atšyla. Jei jie susivilios skleisti pumpurus, gali nušalti. Tada jiems teks išsijudinti miegančius pumpurus“, – aiškino A. Pranaitis.
„Kokią galima prognozuoti žiemą? Aš orų neprognozuoju. Manau, jog nė vienas sąžiningas gamtininkas to nedaro – pagal slieką, kurmį ar varną orų neprognozuoja. Net ir meteorologams sunku tai daryti. Nesvarbu, kokios sąlygos būtų, augalai ir gyvūnai prie jų prisitaikys. Silpnesni žus, stipresni išliks – tai natūrali atranka. Galiu užtikrinti, kad nei paukščiai, nei augalai, nei žvėrys ateities neprognozuoja. Mus teks patiems stebėti ir džiaugtis tuo, ką turime“, – akcentavo patyręs gamtininkas.