Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Paaiškės Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
Antradienį Kultūros ministerijoje bus paskelbti 2024 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.
Šį apdovanojimą pretenduoja gauti 12 meno kūrėjų. Juos iš 37 kandidatų atrinko Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija.
Komisijos sprendimu, gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas pretenduoja: kompozitorius Arturas Bumšteinas, architektūros istorikė Marija Drėmaitė, režisierė, scenaristė Marija Kavtaradzė, aktorius Albinas Kėleris, choreografė Birūta Komskienė, menininkė, menotyrininkė, meno kritikė Laimutė Kreivytė, rašytoja Undinė Radzevičiūtė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, aktorius Dainius Svobonas, tapytojas Arvydas Šaltenis, poetas, prozininkas Alvydas Šlepikas bei menininkas Darius Žiūra.
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, atspindintys ilgametį autoriaus kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.
Kasmet skiriamos premijos dydis prilygsta 800 bazinių socialinių išmokų (vienos išmokos vertė šiemet siekia 55 eurus).
Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis lapkritį brango 2,9 proc.
Paskutinįjį rudens mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su šių metų spaliu, šalies parduotuvėse brango 1,92 euro (2,9 proc.) ir buvo 4,08 euro (6,3 proc.) brangesnis nei pernai metų lapkritį, rodo kainas stebinčio „Pricer.lt“ analizė.
„Pricer“ duomenimis, pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingo pirmoje ir antroje pozicijose pastarąjį mėnesį išliko prekybos tinklas „Maxima“ (brango 0,90 euro) ir „Barbora“ (pigo 0,38 euro). Į trečiąją vietą pakilo „Norfa“, padidinusi kainas 0,41 euro. Ketvirtoje ir penktoje pozicijose pastarąjį mėnesį – „E-Rimi“ (brango 3,67 euro), „Rimi“ (1,14 euro).
Paskutinėse reitingo vietose – šeštoje ir septintoje – prekybos tinklas „Iki“ (brango 5,10 euro) ir jo internetinė parduotuvė „Last Mile“ (brango 0,27 euro).
Skirtumas tarp pigiausio („Maxima“) ir brangiausio („Last Mile“) krepšelio yra 17,82 euro (29,4 proc.).
Iš „Pricer.lt“ stebimų 52 prekių kainų brango 32 prekės, pigo 15, 5 kainos nekito.
Iš viso reikšmingai (10 proc. ir daugiau) brango 14 prekių iš 52 stebimų. Labiausiai brango pigiausi obuoliai, pigiausi ryžiai, pigiausias jogurtas, pigiausi pomidorai, pigiausias sviestas, pigiausia šaldyta jūrų lydekos filė, pigiausia virta dešra, saldžiosios grietinėlės „Dvaro“ sviestas, pigiausia grietinė, pigiausias juodasis šokoladas, pigiausia juoda duona, „Švyturio“ tradicinis alus, juodasis šokoladas „Karūna“, puskietis fermentinis „Dvaro“ sūris.
Tuo metu pigo 18 prekių, reikšmingai (daugiau nei 10 proc.) – 3. Tai pigiausia biri arbata, pigiausi avižiniai dribsniai, pigiausios pomidorų sultys.
Portalas „Pricer.lt“ kainas užfiksavo lapkričio 28 dieną Lietuvos prekybos centruose „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“, Lietuvos internetinėse parduotuvėse „Barbora“ ir „Rimi.lt“.
Lapkritį vidutinė metinė infliacija sudarė 0,8 proc.
Lapkritį vidutinė metinė infliacija sudarė 0,8 proc., o pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija – 0,6 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra.
Metinė (2024 m. lapkritį, palyginti su praėjusių metų lapkričiu) infliacija sudarė 1,1 proc., pagal VKI apskaičiuotoji – 1,3 proc.
Metinei infliacijai, apskaičiuotai pagal SVKI, daugiausia įtakos turėjo restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, farmacijos gaminių, atostogų išvykų, tabako gaminių, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto, valgyklų viešojo maitinimo paslaugų, kitų, niekur kitur nepriskirtų, finansinių paslaugų kainų padidėjimas bei degalų ir tepalų, elektros energijos, dujų, kietojo kuro, drabužių kainų sumažėjimas.
Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis 2024 m. lapkritį, palyginti su spaliu, kaip ir apskaičiuotas pagal VKI, sudarė 0,6 proc.
„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteisti V. Gapšys ir E. Masiulis jau gali trumpam išeiti į laisvę
„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteisti buvęs Seimo nariai Vytautas Gapšys ir Eligijus Masiulis jau gali trumpam savaitgalį išeiti į laisvę.
Vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas ir laisvės atėmimo bausmę atliekantis buvęs parlamentaras Vytautas Gapšys savaitgalį buvo išleistas į namus. Jis buvo pastebėtas prekybos centre.
Eltos žiniomis, tokia pat galimybe išvykti iš kalėjimo jau yra pasinaudojęs ir E. Masiulis.
„Bausmių vykdymo kodeksas yra sudarytas taip, kad žmogus, keisdamas savo elgesį, gauna lengvesnes sąlygas. Išimčių mes neturim politikams šiuo klausimu, išskyrus laikymo vietas. Žmogus gali išvykti į namus resocializacijos tikslais“, – žurnalistams pirmadienį sakė Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovas Mindaugas Kairys.
Kartą per ketvirtį V. Gapšys galės išvykti.
Praėjęs savaitgalis buvo pirmas išvykimas P. Gapšiui. Jis buvo su apykoje.
V. Gapšio advokatas Vaidotas Sviderskis Eltai sakė, kad maždaug po gero pusmečio ar daugiau gali būti pradėti svarstoma dėl jo kliento lygtinio paleidimo.
„Jų režimas yra laisvesnis, jeigu neturi pažeidimų, jie gali išvykti iš įstaigos, atlikti darbus“, – Eltai sakė advokatas.
Pasak V. Sviderskio, išleidžiant trumpam nuteistąjį į laisvę, vertinamos įvairios rizikos, netgi rūkymas. Advokato teigimu, V. Gapšys nerūko.
ELTA primena, kad lapkritį Aukščiausiasis Teismas sutrumpino buvusiam „darbiečiui“, Seimo nariui V. Gapšiui skirtą laisvės atėmimo bausmę – vietoje 4 su puse metų paskyrė 4 metus ir 3 mėnesius.
LAT taip pat sutrumpino ir buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui skirtą laisvės atėmimo bausmę – nuo anksčiau skirtų 6 metų iki 5 metų ir 6 mėnesių.
„SeeNext“: gruodį pigiausiai apsipirkti siūlo prekybos tinklai „Lidl“ ir „Maxima“, brangiausiai – „Iki“
Pirmąjį žiemos mėnesį dažno vartojimo prekių krepšelis yra pigiausias prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvėse, o brangiausias – „Iki“, rodo slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų bendrovės „SeeNext“ tyrimas.
Palyginus tyrimo metu nupirktų prekių krepšelių kainų vidurkius paaiškėjo, kad „Lidl“ jis siekė 34,42 euro, „Maximoje“ – 35,05 euro, „Norfoje“ – 36,12 euro, „Rimi“ – 36,61 euro, o „Iki“ – 39,66 euro.
Gruodį bendrovės atliktas tyrimas rodo, kad pieno produktai pigiausiai kainuoja „Lidl“ parduotuvėse – 7,10 euro, o brangiausiai „Iki“ prekybos tinkle – 9,90 euro. Kainų skirtumas tarp jų – 2,81 euro.
Mažiausia mėsos produktų kaina užfiksuota „Lidl“ ir „Rimi“ prekybos tinkluose – 10,02 euro. Aukštesne mėsos produktų kaina labiausiai išsiskyrė prekių krepšelis „Iki“ prekybos tinkle, siekęs 10,36 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos sudarė 0,34 euro.
Tuo metu grūdinės kilmės
produktai gruodį pigiausiai kainavo prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvėse (3,13 euro), o brangiausiai – „Rimi“ prekybos tinkle (3,70 euro). Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos sudaro 0,57 euro.
Vaisių ir daržovių mažiausia kaina užfiksuota „Lidl“ parduotuvėse (2,27 euro), o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle (3,27 euro). Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos yra 1 euras.
Mažiausia gėrimų kaina pastebėta „Lidl“ prekybos tinkle (7,85 euro). Didžiausia šios produktų kategorijos kaina rasta „Rimi“ prekybos tinkle (8,65 euro). Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos siekė 0,80 euro.
Likusių krepšelio produktų – juodojo šokolado, baltojo cukraus, saulėgrąžų aliejaus ir vištų kiaušinių – mažiausia kaina užfiksuota „Lidl“ (4,02 euro), o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle (4,68 euro). Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,66 euro.
Tyrimas atliktas šių metų gruodžio 3 dieną. Jo metu „SeeNext“ slapti pirkėjai lankėsi Vilniaus ir Kauno penkių didžiausių šalies prekybos tinklų parduotuvėse – „Iki“, „Lidl“, „Maxima XX”, „Norfa XL“ bei „Rimi Hyper“.
Apsipirkimui buvo pasirinktas 24 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelis. Jį sudarė iš skirtingų maisto kategorijų atrinktos prekės: pieno, mėsos, grūdinės kilmės, bakalėjos produktai, vaisiai, daržovės ir gėrimai.
Prokuratūra baigė tyrimą dėl šnipinėjimo prieš Lietuvą: nustatytas asmuo, užverbuotas Rusijos GRU, jis priklausė TS-LKD
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis pranešė, kad teisėsauga baigė ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo prieš Lietuvą. Anot jo, šių metų sausį nustatytas asmuo, kuris esą buvo užverbuotas Rusijos GRU, rinko šiai tarnybai reikalingą informaciją.
Anot prokuroro, teisėsauga nustatė, kad asmuo, kuris, kaip įtariama, rinko informaciją, bendradarbiaudamas su Rusijos GRU (Rusijos Federacijos Ginkluotųjų Pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba), priklausė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai.
Šis asmuo, kaip paskelbė prokuratūra, taip pat priklausė ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai.
„Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas šių metų sausio mėnesį, nustačius asmenį, kuris, pagal žvalgybos institucijų duomenis, veikė užverbuotas ir teikdamas informaciją Rusijos GRU, bendradarbiavo su šia žvalgybos organizacija“, – pirmadienį Generalinėje prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Urbelis, pridurdamas, kad ikiteisminis tyrimas buvo „vienas sudėtingesnių“.
Prokuroro teigimu, galimai su įtariamuoju kartu veikę asmenys yra nustatinėjami, o šio įtariamojo byla atskirta į atskirą bylą.
„Buvo nustatyta, kad asmuo, turintis dvigubą Lietuvos-Rusijos pilietybę, priklausantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai ir Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungai, tai yra siejamas su šių politinių organizacijų naryste, rinko informaciją, kuri domina užsienio žvalgybą“, – dėstė A. Urbelis.
Kaip teigė prokuroras, baigus ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo prieš Lietuvą, įtariamasis susipažįsta su ikiteisminio tyrimo medžiaga, vėliau bus priimtas sprendimas dėl kaltinamojo akto surašymo ir baudžiamosios bylos perdavimo į teismą.
Šnipinėjimu įtariamas asmuo yra suimtas, tyrimo metu teisėsauga paėmė specialią radijo dažnių įrangą, kuria įtariamajam esą buvo perduodami nurodymai, kokią informaciją jis turi surinkti.
„Asmeniui buvo duodamos užduotys sekti tiek politinį lauką, tiek mūsų pasirengimą ir gynybai, ir NATO susitikimams, tai yra visą įmanoma žvalgyba tiek apie politinę, tiek apie ekonominę (informaciją – ELTA)“, – komentavo A. Urbelis.
Įtariamojo pavardės prokuroras teigė atskleisti šiuo metu negalintis, nes, anot A. Urbelio, ši informacija galėtų būti naudinga galimai padaryto nusikaltimo organizatoriams ir užsakovams.
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis šį galimą šnipinėjimo atvejį pavadino „išskirtiniu modernios Lietuvos kontržvalgybos istorijoje“.
„Išaiškintas ir sulaikytas asmuo, dirbęs Rusijos karinės žvalgybos tarnyboje nelegalų programoje. Jis buvo tos nelegalų programos darbuotojas. Pati nelegalų programa yra išskirtinis, gana brangus, kompleksiškas metodas, reikalaujantis daug resursų, darbo, pasiruošimo. Paprastai tokiais atvejais renkama jautri, Rusijai ypač aktuali informacija“, – spaudos konferencijos sakė VSD direktoriaus pavaduotojas.
Anot jo, šios programos metu pasirenkami „gabūs darbuotojai“, kurie neišsiskiria savo elgesiu, paprastai būna gabūs kalboms, galintys vykdyti operacijas kitose šalyse, apsimetant kitu asmeniu, laikosi konspiracijos. Pasak R. Bridikio, tokie asmenys Vakarų šalyse neretai užsiima verslu, dirba meno veikloje, kuria pažįstamų ratą ir renka Rusijai reikalingą informaciją.
Teisėsaugos duomenimis, Rusijos GRU su įtariamuoju dėl slapto bendadarbiavimo susitarė dar iki 2018 m.
Anot VSD direktoriaus pavaduotojo, nors įtariamasis priklausė TS-LKD, jis domėjosi ir rinko informaciją įvariomis temomis.
„Informacija buvo renkama neįslaptinta, tačiau Rusiją dominanti, reikšminga, tai yra apie politinių partijų veiklą, tremtinių veiklą, Lietuvos gynybos, vidaus, užsienio politiką, pasirengimą pratyboms, gynybinį potencialą, Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos veiklą“, – dėstė R. Bridikis.
Kaip teigė prokuroras A. Urbelis, šnipinėjimu įtariamas asmuo, kuris yra pensinio amžiaus, jokiose Lietuvos valstybės institucijose nėra dirbęs.
„Jis yra atvykęs į Lietuvą, matyt, su užduotimi. Ikiteisminio tyrimo metu yra duomenys, kad jau galimai nuo 2018 metų jis pradeda vystyti savo žvalgybinę veiklą. Asmuo atvyksta į Lietuvą būtent panašiu laikotarpiu ir su Lietuvos institucijomis darbiniais santykiais jis nėra susijęs“, – komentavo prokuroras.
Anot A. Urbelio, atvykęs į Lietuvą įtariamasis įstojo į TS-LKD, prisijungė ir prie politinių kalinių ir tremtinių sąjungos. Teisėsaugos duomenimis, vyras yra tremtinys.
Ką įtariamasis iki 2018 m. veikė Rusijoje, neatskleidžiama.
Prokuroras A. Urbelis, atsakinėdamas į klausimus, tvirtino, kad keliama prielaida, jog šnipinėjimu įtariamam vyrui narystė TS-LKD buvo tarsi įrankis, kuriuo jis siekė naudotis, rinkdamas Rusijai svarbią informaciją.
„Manau, kad mes kalbame apie tą laikotarpį, kai partija buvo viena iš koalicijos lyderių, tai yra buvo valdančioji. Akivaizdu, kad jis galėjo prieiti prie visų partijos vadovų ir šios partijos veikloje dalyvaujančių valstybės pareigūnų – neatmetama galimybė, kad ir prie ministrų, ir premjerų“, – dėstė prokuroras.
2020 m. TS-LKD laimėjo Seimo rinkimus ir suformavo valdančiąją koaliciją.
Kaip teigė A. Urbelis, ikiteisminio tyrimo metu nefiksuota, kad šnipinėjimu įtariamas asmuo dalyvavo oficialiuose susitikimuose su ministrais ar kitais pareigūnais. Tačiau, pasak prokuroro, neatmetama, jog vyras galėjo dalyvauti neformaliuose susibūrimuose ir jų metu rinkti tam tikrą ne slaptą, tačiau jautrią informaciją.
„Matome, kad taikiniai yra tradicinės partijos, partijos, kurios formuoja koalicijas ir akivaizdu, ko gero, kad partinių renginių, susirinkimų metu neretai yra ir neformalioje aplinkoje aptariami tam tikri dalykiniai klausimai, galime daryti prielaidas, kad svarstomos ir tam tikros kandidatūros į vienus ar kitus postus, dar kažkas. Tai akivaizdu, kad dalyvavimas šioj partinėje organizacijoje asmeniui leidžia gauti informaciją tiek viešo, tiek ir neviešo pobūdžio, kuri nėra valstybinė paslaptis, bet ji yra konfidenciali“, – dėstė A. Urbelis.
Kaip teigė VSD direktoriaus pavaduotojas R. Bridikis, kol kas tiksliai nėra atskleidžiama, kada įtariamas šnipas prisijungė prie TS-LKD, kad tiksliai atvyko į Lietuvą. Vis dėlto, anot jo, galimai prieš Lietuvą nukreipta veikla buvo vykdoma „ne trumpiau nei šešerius metus“.
Pasak A. Urbelio, teisėsauga nustatė, kad įtariamasis galimai už šnipinėjimą gavo piniginį atlygį.
„Buvo renkama informacija ir už piniginį atlygį. (…) Pinigų gavimas labai sudėtingas,
išvykstant į kitas valstybes neva poilsio, turizmo reikalais“, – komentavo prokuroras.
Karo prievolininkai į tarnybą bus pradėti šaukti sausio 2 d.: tikimasi sulaukti kone 3,9 tūkst. jaunuolių
Nuo kitų metų sausio 2 d. iki gruodžio 31-osios Lietuvoje bus vykdomi šaukimai į privalomąją karo tarnybą. Jų metu pilietinę pareigą atlikti bus pakviesta kone 3,9 tūkst. jaunuolių, praneša Lietuvos kariuomenė (LK).
Be to, 210 aukštųjų mokyklų studentų ar absolventų tarnybą kitąmet galės atlikti dalyvaudami jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM).
„Žinoma, tie, kurie nepateko į sąrašą, tačiau nori savanoriškai atlikti pareigą, visuomet yra laukiami mūsų tarnybos padaliniuose, kur galės pateikti prašymą tarnybai Lietuvos kariuomenėje“, – pranešime cituojamas Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.
Sudarytas 2025 m. karo prievolininkų sąrašas ir nurodymai į juos įtrauktiems asmenims bus paskelbti per savaitę po sąrašo sudarymo.
ELTA primena, kad liepos mėnesį Seimas pritarė siūlymui didinti privalomajai karo tarnybai šaukiamų jaunuolių skaičių. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, kasmet tarnauti pašaukiama nuo 3790 iki 5030 jaunuolių. Nuo 2027 m. į tarnybą kasmet bus pašaukiama daugiau kaip 6 tūkst. karo prievolininkų – ribiniai skaičiai sieks nuo 4240 iki 7040 vaikinų.
VDI įspėja: darbuotojai, laiku neišnaudoję kasmetinių atostogų, rizikuoja jas prarasti
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbuotojai, iki nustatyto termino nespėję išnaudoti sukauptų kasmetinių atostogų, rizikuoja jas prarasti.
Taisyklės numato, jog sukauptos atostogos galioja trejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais į jas buvo įgyta teisė, pabaigos. Šiam terminui pasibaigus, darbdavys likusias nepanaudotas atostogas gali nurašyti.
„Tai reiškia, kad jei per šį laiką neatostogavote, atostogos už tuos metus prarandamos“, – nurodo inspekcija, pažymėdama, kad tam tikrais atvejais darbuotojams gali būti taikomos išimtys.
„Tais atvejais, kai darbuotojas negali pasinaudoti atostogomis dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, ligos ar vaiko priežiūros atostogų, terminas pratęsiamas. Tačiau pasibaigus šioms aplinkybėms, pirmiausia reikėtų naudotis daugiau kaip už trejus metus sukauptomis atostogomis“, – teigė VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.
Kasmetinės atostogos darbuotojams gali būti suteikiamos dalimis, tačiau bent viena jų dalis turi būti ne trumpesnė nei 10 darbo dienų arba 12 darbo dienų, jei dirbama 6 dienas per savaitę. VDI teigimu, jei darbuotojai šio reikalavimo nepaiso, atostogų tvarką gali nustatyti patys darbdaviai.
„Jeigu darbuotojas piktnaudžiauja savo teise ir nesinaudoja privaloma nepertraukiamos trukmės atostogų dalimi, darbdavys turi teisę imtis veiksmų, pavyzdžiui, jis gali nustatyti vidinę tvarką, numatančią, kaip spręsti tokias situacijas“, – teigė Š. Orlavičius.
Pagal 2020 metais įsigaliojusį Darbo kodekso 127 str. pakeitimą, įmonės gali nurašyti senesnes nei 3 metų darbuotojų sukauptas atostogas. Tiesa, ši tvarka negalioja tais atvejais, kai darbuotojai negalėjo jomis pasinaudoti dėl laikino nedarbingumo, vaiko priežiūros atostogų ar darbdavio veiksmų.
Pokyčių nematyti: didžiausią gyventojų pasitikėjimą išlaiko G. Nausėda, toliau rikiuojasi R. Žemaitaitis
Prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau išlieka didžiausią gyventojų pasitikėjimą turinčiu Lietuvos politiku, o antrasis reitingų lentelėje – „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Tai rodo naujausia Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausa.
Nuo spalio 30 iki lapkričio 12 dienos vykdytos apklausos metu dalyvavusių asmenų buvo prašoma nurodyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie pasitiki labiausiai – pavardes respondentai minėjo patys. Prezidentu G. Nausėda pasitikintys teigė 17,5 proc., o R. Žemaitaičiu 10,4 proc. respondentų.
Toliau pasitikėjimo lentelėje rikiuojasi dabartinis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis (6,9 proc.), visuomenininkas Andrius Tapinas (5,3 proc.), socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė (4,6 proc.), pareigas eiti baigianti premjerė Ingrida Šimonytė (4,5 proc.).
Taip pat apklausoje dalyvavę gyventojai įvardijo pasitikintys kadenciją baigusiais prezidentais Valdu Adamkumi (4 proc.) ir Dalia Grybauskaite (3,9 proc.), Seime kartu su „valstiečiais“ dirbančiu advokatu Ignu Vėgėle (3,3 proc.) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininku Ramūnu Karbauskiu (2,9 proc.).
Lyginant su šių metų rugpjūtį atlikta apklausa, tarp patikimiausių Lietuvos politikų ir visuomenės veikėjų gyventojai dažniau nei anksčiau paminėjo „Nemuno aušros“ atstovę Agnę Širinskienę, eurokomisarą Andrių Kubilių bei paskirtuosius ministrus – Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovausiantį Luką Savicką, Užsienio reikalų ministerijos vairą perimsiantį Kęstutį Budrį bei būsimą Krašto apsaugos ministerijos vadovę Dovilę Šakalienę. Visų šių penkių politikų palankumo reitingas svyravo nuo 0,6 iki 1,2 procento.
Tuo metu mažiau respondentų minėjo pasitikintys kadenciją baigiančia ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, Širvintų rajono mere Živile Pinskuviene, jos sutuoktiniu, buvusiu parlamentaru Jonu Pinskumi bei buvusiu kandidatu į Seimo narius Eduardu Vaitkumi. Pastarieji keturi politikai lapkritį nepateko tarp 24-ių palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų.
Iš viso šių metų lapkritį respondentai paminėjo 102 visuomenės veikėjus (rugpjūtį buvo 84), kuriais jie pasitiki labiausiai. Beveik trečdalis (30 proc.) apklaustųjų nurodė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų, kuriais jie pasitikėtų, arba į klausimą neatsakė.
Apklausa vyko 2024 m. spalio 30 – lapkričio 12 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 111 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Preliminariais skaičiavimais, šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje gali siekti nuo 8,2 iki 10 proc. nuo BVP
Preliminariais duomenimis, ilgą laiką mažėjęs šešėlinės ekonomikos lygis šalyje šiuo metu siekia apie 8,5–10 proc., teigia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovės pavaduotojas Artūras Klerauskas.
„Lietuvos duomenų agentūros vertinimu, šešėlinės ekonomikos mastas, eilę metų mažėjęs, dabar yra pasiekęs kaip ir tokį matavimų minimumą. Šešėlinės ekonomikos lygmuo tada būtų 8,2 proc. nuo BVP“, – LRT radijui sakė specialistas.
„Mes turim taip pat VMI daromas apklausas, kuomet yra apklausiami įmonių vadovai. Na, ir įmonių vadovų atsakymų pagrindu galima būtų sakyti, kad šešėlinės ekonomikos mastas yra apie 10 proc.“, – pridūrė jis.
Vis dėlto, A. Klerauskas pabrėžė, kad šių duomenų vienareikšmiškai vertinti nereikėtų, mat aptariami skaičiai smarkiai priklauso nuo tyrimų aplinkybių ir vertinamų apibrėžčių.
„Deja, bet aš negaliu pasakyt, kad yra vienas kažkoks matavimas, kuris visiškai vienareikšmiškai atsakytų į jūsų užduotą klausimą. Tai priklauso nuo to, kokia yra tyrinėjimo apibrėžtis, kas yra įskaitoma į šešėlinę ekonomiką. Kalbant apie kažkokius konkrečius įverčius, tai jų yra keletas žinomų šiam momentui, na, bet jie, sakyčiau, gana kontraversiški ir, kaip sakiau, vienareikšmiškam vertinimui pagrindo nesudaro“, – teigė VMI viršininkės
pavaduotojas.
Anot A. Klerausko, prie šiuo metu stebimos šešėlinės ekonomikos lygio mažėjimo tendencijos stipriai prisidėjo pastaruoju metu įgyvendintos reformos: įvesti ribojimai atsiskaitymui grynaisiais pinigais, statybų sektoriuje galiojantis skaidriai dirbančiųjų kodas bei pakeista perpardavimui skirtų automobilių įvežimo į šalį tvarka.
„Yra pakeista automobilių įvežimo į šalį perpardavimo tikslais deklaravimo tvarka, pagal kurią kiekvienam automobiliui jau įvežimo momentu suteikiamas unikalus skaitmeninis kodas, kuris vėliau lydi tą automobilį visuose perpardavimo sandoriuose“, – kalbėjo ekspertas.
„Tokiu būdu iš esmės nebelieka galimybės dalyvauti pardavimo sandoriuose savęs neatskleidžiant. Šitas pokytis leido iš esmės padvigubinti biudžeto pajamas iš automobilių prekybos sektoriaus“, – pridūrė jis.
Nepaisant sumažėjusio šešėlinės ekonomikos lygio bei jau įsigaliojusių šios problemos pažabojimo priemonių, pokyčių vis dar trūksta, pažymi skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ vadovė Ieva Lapeikienė.
„Žiūrint į tai, ką sako ir mūsų įmonės, kurios deklaruoja skaidrumą, (…) jos tikrai pasigenda priemonių, kurios galėtų didinti galimybes vartotojams atsiskaitinėti ne grynaisiais pinigais“, – LRT radijo laidoje teigė ji.
Be to, kaip pažymėjo I. Lapeikienė, „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio siūlymas didinti atsiskaitymo grynaisiais ribą iki 15–20 tūkst. eurų šešėlinės ekonomikos valdymo kontekste yra sunkiai suvokiamas.
„Iš tikrųjų vertinu labai neigiamai, nes manau, kad buvo dedamos didelės pastangos pastaraisias metais, kad tų grynųjų pinigų būtų mažiau. (…) Toks siekis didinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimą yra man nelabai suprantamas, ko mes tuo siekiame“, – teigė ekspertė.
Praėjusią savaitę R. Žemaitaitis pranešė registruosiantis siūlymą didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą nuo dabar įtvirtintų 5 tūkst. eurų iki 15–20 tūkst. eurų. Tokią idėją politikas grindė poreikiu turėtų grynųjų krizės atveju. Vis dėlto, koalicijos partneriai bei parlamento opozicija teigė šiam siūlymui neketinantys pritarti.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją