Lietuva įžengė į 2025 metus. Nuo sausio 1 dienos įsigalioja daugybė pokyčių, kurie liečia kiekvieno piliečio gyvenimą. Apie juos informuojame „Dzūkų žinių“ skaitytojus.
Brangsta alkoholis ir rūkalai
Nuo sausio 1-osios Lietuvoje brangsta alkoholiniai gėrimai, tabakas bei elektroninių cigarečių skysčiai. Per trejų metų laikotarpį alkoholiniams gėrimams akcizai didėtų nuo 11 iki 25,2 proc., o 6–7 proc. iš jų tektų Gynybos fondui. Įsigalioja Finansų ministerijos paruoštas 2025–2027 m. alkoholio ir tabako akcizų didinimo planas, kurių dalis bus skiriama Gynybos fondui. Skaičiuojama, kad pusė litro alaus (5,2 proc. stiprumo) brangsta 5 centais, po metų – 6 centais, o nuo 2027 m. – 7 centais.
Stipresnis nei 8,5 proc. vynas ar kiti fermentuoti gėrimai 2025 m. brangsta 21 centu, 2026 m. – 25 centais, 2027 m. – 30 centų. Pusė litro vyno ar kitų fermentuotų gėrimų (iki 8,5 proc. stiprumo) kitąmet brangsta 11 centų, 2026 metais – 13 centų, 2027 metais – 15 centų. Pusė litro stipraus alkoholio (daugiau nei 37 procentų) brangsta 69 centais kitąmet, vėlesniais metais – 79 centais ir 89 centais.
20 vnt. cigarečių pakelis nuo 2025 m. sausio 1 d. brangsta 0,26 euro. 20 gramų cigarų ar cigarilių kainuos 36 centais daugiau, o 20 gramų rūkomojo tabako – 26 centais daugiau. 20 vnt. kaitinamojo tabako pakelių brangsta 24 centais. Akcizų tarifas nuo kitų metų didės ir kaitinamojo tabako produktams, elektroninių cigarečių skysčiui. Pastarosios prekės 2 mililitrai kainuos 92 centais daugiau nei 2024-aisiais.
Keičiasi pašto paslaugų įkainiai
Siunčiantiems siuntas – nauji pašto paslaugų tarifai. Nuo sausio 1 d. įsigalioja nauji universaliosios pašto paslaugos tarifai privatiems klientams. Dėl jų pakoreguotos tiek Lietuvoje, tiek į užsienį siunčiamos korespondencijos ir siuntinių kainos. Nuo 2025-ųjų vidutinė į užsienį siunčiamų pašto siuntinių kaina didės 0,44 euro. Siunčiant į užsienį neregistruotą mažąją korespondenciją, iki 20 g svorio (laiškus ir atvirlaiškius), kainos populiariausiomis kryptimis bus vidutiniškai didesnės apie 0,38 euro. Tiek pat vidutiniškai ūgtels ir registruotos didžiosios korespondencijos siuntimas. Nauji įkainiai bus taikomi ir Lietuvoje siunčiamoms neregistruotoms ir registruotoms siuntoms. Nuo 2025 metų korespondencijos siuntų bei siuntinių siuntimas šalies viduje vidutiniškai pabrangs 0,90 euro. Įsigaliojus naujiesiems tarifams, neregistruoto standartinio laiško arba atvirlaiškio siuntimas Lietuvoje kainuos 2 eurus.
Prognozuojamas degalų kainų šuolis
Nuo 2025 m. sausio Lietuvoje jau trečius metus iš eilės paaugo degalų akcizo tarifas. Dėl šios priežasties prognozuojamas degalų kainų šuolis: litras dyzelino brangsta 16 centų, o benzinas – 6 centais. Padidinus dyzelino akcizą Lietuvoje nuo 2025 m., dyzelino kainų skirtumas Baltijos šalyse sumažės ir jos taps panašios.
Be sveikatos pažymos negalima vairuoti
Nuo 2025 m. sausio 1 d. vairuotojo medicininės pažymos galiojimas susietas su vairuotojo pažymėjimo galiojimu. Jei negalios medicininė pažyma, negalios ir vairuotojo pažymėjimas ir nuo sausio 2 d. toks asmuo negalės vairuoti transporto priemonės. Sveikatos apsaugos ministerija ir „Regitra“ visus metus skatino vairuotojus nelaukti paskutinio momento ir sveikatą pasitikrinti kuo anksčiau. Vairuotojai sveikatą pasitikrinti gali sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje pacientas yra prisirašęs, arba bet kurioje kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje šias paslaugas. Vairuojant be galiojančio vairuotojo pažymėjimo, taikoma administracinė atsakomybė. Bauda siekia nuo 30 iki 50 eurų, nusižengus pirmą kartą tektų sumokėti pusę minimalios baudos, 15 eurų. Medicininės pažymos galiojimą vairuotojai gali patikrinti dviem būdais: identifikavę save per el. valdžios vartus „Vairuotojų portale“ arba „Regitros“ el. sistemoje suvedę vairuotojo pažymėjimo numerį ir asmens kodą. Šiuo metu sveikatos pažymos neturi apie 70 tūkst. vairuotojų.
Įvestos sumažintos taršos zonos
Nuo 2025 m. sausio 1 d. dalyje miestų įsigaliojo sumažintos taršos zonos (STZ). Pirmasis pokyčių ėmėsi Kaunas, dar rugpjūčio 1 d. įvesdamas rinkliavą senamiestyje. Už kiekvieną pravažiavimą sumažintos taršos zonoje jau reikia susimokėti 2 eurus. Papildomai kainuos ne įvažiavimas, bet pravažiavimas tranzitu. Atvykstantieji asmeniniais reikalais naujo mokesčio nepajus – į STZ mokestį bus įskaičiuota pirmoji valanda už automobilio parkavimą. Apie patekimą į STZ įspėja įrengtos švieslentės su užrašu „Mokama zona 2 Eur“ ir kiti informaciniai ženklai. Pokyčiai įvesti Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Birštone, Druskininkuose, Neringoje, Palangoje, Anykščiuose, Trakuose, Zarasuose, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijose bei Kulautuvos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijose.
Nuo sausio 1-osios pasikeitė įvažiavimo į Neringą rinkliavos dydžiai bei koreguojami laikotarpiai, kada šie dydžiai keičiasi. Tris kartus mažesnė įvažiavimo rinkliava lengviesiems automobiliams bus taikoma pirmąsias dvi birželio, paskutines dvi rugpjūčio ir pirmąsias dvi rugsėjo savaites. Svarbi naujovė – nustatoma, kad vietinė rinkliava du vasaros mėnesius bus taikoma ir tik elektra varomoms transporto priemonėms.
Didėja atlyginimai, pensijos, išmokos
Nuo sausio 1-osios didėja minimali mėnesio alga, keičiasi ir vidutinės senatvės pensijos dydis. 114 eurų arba 12,3 proc. didėja minimali mėnesinė alga. Nuo sausio 1 d. ji siekia 1038 eurus vietoje 924 eurų pernai. Iki 673 eurų, t. y. 73 eurais arba 12,2 proc. daugiau nei 2024 m., didėja vidutinė senatvės pensija. Vidutinė senatvės pensija turintiesiems būtinąjį stažą auga 81 euru iki 721 euro.
Dėl bazinės socialinės išmokos (BSI) didėjimo nuo 2025 metų vasario 1 d. skiriamos motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos per mėnesį negalės būti mažesnės už 8 BSI dydžius, galiojusius praeitą mėnesį iki teisės gauti motinystės išmoką atsiradimo dienos.
Ministrų kabinetas pirmadienį posėdyje patvirtino naujus 2025 m. socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžius, kurie nuo kitų metų sausio 1-osios keisis atitinkamai: bazinės socialinės išmokos dydis – 70 eurų (šiuo metu – 55 eurai); šalpos pensijų bazės dydis – 248 eurai (šiuo metu – 197 eurai); tikslinių kompensacijų bazės dydis – 208 eurai (šiuo metu – 165 eurai); valstybės remiamų pajamų dydis – 221 euras (šiuo metu – 176 eurai).
2025 metais vidutinis vidutinės senatvės pensijos augimas sieks apie 73 eurus. Tai reiškia, kad žmogus, kuris 2024 metais gavo vidutinę pensiją – beveik 600 eurų, šiemet gaus 673 eurų dydžio pensiją. Žmonių, turinčių būtinąjį stažą, vidutinė pensija augs 81 euru – tiems, kurių pensija praėjusiais metais siekė apie 640 eurų, ji padidės iki 721 euro. Jei žmogaus pensija 2024 metais buvo didesnė ar mažesnė už nurodytus pavyzdžius, augimas gali skirtis. Bazinės pensijos dydis bus 298,45 euro. Nuo jo priklauso bendroji pensijos dalis. Vieno pensijų apskaitos vieneto vertė 2025 metais – 7,16 euro.
2025 metais našlių pensijos bazinis dydis padidės daugiau nei keturiais eurais iki 42,29 euro.
Sausį didesnių sumų sulauks senatvės, negalios (netekto darbingumo), našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) pensijų gavėjai. Gyventojai, gaunantys išankstines senatvės pensijas, padidėjimą pajus nuo vasario, kadangi šios išmokos mokamos už praėjusį, o ne už einamąjį mėnesį. Priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir pasirinkto mokėjimo būdo, pensijos pasieks gavėjus iki sausio 26 d.
Kai kur keisis pensijų pristatytojai
Pensijas ir kitas išmokas į namus gauna apie 120 tūkstančių žmonių 47 teritorijose. Nuo sausio 43 teritorijas aptarnaus Lietuvos paštas, o po dvi teritorijas – UAB „Bastaras“ ir UAB „Rausidas“. Visos šios bendrovės turi ilgametės pensijų pristatymo į namus patirties. Nuo sausio pensijų pristatymo į namus paslaugos tiekėjas keisis devyniose teritorijose: Širvintose, Kaune, Druskininkuose, Vilkaviškyje, Klaipėdoje, Kretingoje, Skuode, Anykščiuose ir Molėtuose. Visose kitose teritorijose paslaugos tiekėjas nesikeis. Naujaisiais metais, kaip ir dabar, pensijos ir šalpos išmokos bus pristatomos į namus kiekvieno mėnesio 10–26 dienomis.
Didės pedagogų atlyginimai
Nuo 2025 metų bus didinami atlyginimai pedagogams, mokyklų bibliotekininkams, skiriamas didesnis finansavimas pradiniam, įtraukiajam ugdymui, vadovėlių įsigijimui. Nuo sausio 1 d. 5,7 proc. taip pat išaugs ir lėšos mokyklos bibliotekininkų darbo užmokesčiui. Tam, ŠMSM teigimu, papildomai skirta 1,2 mln. eurų. Nuo rugsėjo 1 d. 8,2 proc. padidės finansavimas pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui. Skaičiuojama, kad tuomet vidutinis mokytojų darbo užmokestis po mokesčių sudarys 1878 eurus. Numatoma, jog nuo 2025 metų rugsėjo daugiau lėšų bus skiriama ir pradiniam ugdymui. Ministerijos teigimu, šio tipo ugdymo mokytojo pareigybei teks mažiau kontaktinių valandų – 756 vietoj 799. Šiam įsipareigojimui nuo 2025 m. rugsėjo skiriama daugiau nei 14 mln. eurų.
Naujovės sveikatos priežiūros sektoriuje
Nuo sausio 1 d. medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Įstatymo pataisos numato, kad medikas galės atsisakyti teikti paslaugas arba jas nutraukti, jeigu paciento veiksmai kelia grėsmę jo, kitų medikų ir pacientų sveikatai ar gyvybei. Ši nuostata negalios, jei nederamą ir nepagarbų elgesį lemia paciento sveikatos būklė ir kai teikiama būtinoji medicinos pagalba.
Nuo šių metų pradžios profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio bus kviečiamos moterys nuo 45 iki 74 metų. Nauja tikslinė populiacija – daugiau kaip 149 tūkst. moterų, draustų privalomuoju sveikatos draudimu – leis užtikrinti dar platesnę sveikatos patikros aprėptį.
Nuo sausio 1 d. įsigalioja nauja burnos, veido ir kaklo srities vėžio ankstyvosios diagnostikos ir gydymo tvarka, kuri bus taikoma tiek viešosioms, tiek privačioms gydymo įstaigoms, kurios teikia odontologijos paslaugas. Pirminę burnos patikrą ir profilaktiką turės atlikti gydytojas odontologas arba burnos higienistas. Pastebėjus pakitimus (ilgai negyjančias žaizdas, opas, lūpų arba liežuvio jutimo sutrikimus ir pan.), pacientas bus nukreiptas specializuotai konsultacijai ir išsamesniems tyrimams.
Keičiasi kai kurios Darbo kodekso nuostatos
Susitarimuose dėl papildomo darbo turi būti aiškiai nurodyta papildomų teisių ir pareigų suteikimo tvarka. Tai apima papildomas atostogas, trumpesnį darbo laiką ar ilgesnį poilsio laiką, jei darbuotojas įgyja teisę į šias papildomas teises, vykdydamas papildomą darbo funkciją.
Darbdavys gali nurodyti dirbti viršvalandžius tik gavęs darbuotojo sutikimą raštu. Šis pokytis užtikrins, kad darbuotojai turėtų daugiau kontrolės dėl darbo krūvio. Tai apsaugos nuo priverstinių viršvalandžių ir galimų piktnaudžiavimo atvejų iš darbdavių pusės.
Už smurtą ir priekabiavimą baudžiamas juridinio asmens vadovas, jei jis tuos veiksmus atliko. Šis pokytis paskatins saugesnę darbo aplinką, mažins konfliktus, smurtą ir diskriminaciją darbe. Vadovų atsakomybės griežtinimas užtikrins prevencijos efektyvumą.
Bankrutavus įmonei, darbo netekę darbuotojai gaus ilgalaikio darbo išmoką, atsižvelgiant į nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje. Šis pokytis darbuotojams, praradusiems darbą dėl įmonės bankroto, užtikrins finansinį saugumą ir sumažins socialinę nelygybę.
Agentūros ELTA ir „Dzūkų žinių“ informacija