Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Į narkotikų sąrašą nuo metų pradžios įtrauktos musmirės
Nuo metų pradžios į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą buvo įtrauktos pagrindinės Lietuvoje augančių paprastųjų musmirių psichoaktyviosios medžiagos muscimolis bei iboteninė rūgštis, praneša naujienų portalas delfi.lt .
Nuo šiol už šių grybų turėjimą asmenims grės baudžiamoji atsakomybė. Pažymima, jog į atnaujintą sąrašą įtrauktas medžiagas vartoti galima tik tuo atveju, kai jos yra vaistinio preparato sudedamoji dalis.
Gyventojai, šias medžiagas naudojantys savo nuožiūra, bus baudžiami pagal BK 259 str., kuriame numatyta atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti. Tokiu atveju prasikaltęs asmuo būtų baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.
Tuo atveju, jei musmirės būtų renkamos norint jas parduoti ar kitaip platinti, priklausomai nuo surinkto kiekio, gyventojams gali grėsti laisvės atėmimas iki 15 metų.
„Aušriečius“ palikusi A. Širinskienė: pakankamai realiai vertinu R. Žemaitaičio ultimatumą išeiti iš koalicijos
Prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ prisijungusi Seimo vicepirmininkė Agnė Širinskienė mano, jog buvusio bendražygio, „Nemuno aušros“ pirmininko dar prieš šventes iškelti ultimatumai dėl galimo pasitraukimo iš koalicijos – pakankamai realūs.
„Aš tikrai tą grasinimą išeiti, ultimatumą išeiti vertinu pakankamai realiai, kaip galintį įvykti dalyką. Ir tokiu atveju tiesiog matyt bus žiūrima, kokia (gali būti – ELTA) kita dauguma, kaip pasipildo nariai, yra Mišri grupė, yra nepriklausomų parlamentarų, kurie galėtų remti programą. Tačiau tai bus tos likusios valdančiosios daugumos apsisprendimas, aš taip spėju – užtikrinti tą sprendimų priėmimo stabilumą Seime“, – laidoje „Iš esmės“ teigė A. Širinskienė.
„Nemuno aušros“ pasitraukimas Seime sukeltų (nestabilumo – ELTA), keistųsi ir komitetų pirmininkai, ir pati veiklos sankloda“, – pridūrė ji.
Antradienį paaiškėjo, kad į Seimą su „Nemuno aušra“ išrinkta A. Širinskienė jungiasi prie Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“. Prisijungus šiai parlamentarei, demokratų frakcija padidėjo iki 14 narių.
Kalbos apie A. Širinskienės traukimąsi iš „Nemuno aušros“ pasigirdo išsiskyrus jos ir partijos pirmininko R. Žemaitaičio pozicijoms dėl koalicijos likimo. Prieš Kalėdas politinės jėgos lyderis pareiškė, jog „aušriečiai“ svarstys trauktis iš koalicijos, jeigu Seimui nebus pateikta jo kandidatūra į parlamento vicepirmininkus.
Pagal koalicinę sutartį, „Nemuno aušrai“ priklauso du Seimo vicepirmininko postai. Anksčiau koalicijos partneriai teigė, kad R. Žemaitaitis į Seimo vicepirmininko pareigas galėtų būti teikiamas tik tuomet, kai išsispręs jo teisinės problemos – šiuo metu politikas figūruoja poroje ikiteisminių tyrimų, o vienoje byloje dėl neapykantos kurstymo yra ir teisiamas.
Visgi, R. Žemaitaitis nesitraukė nuo savo pozicijos ir akcentavo – panaikinus jo teisinę neliečiamybę, trukdžių siekti Seimo vicepirmininko pareigų nebeliko. Netrukus jis ėmė svarstyti, jog „Nemuno aušra“ galėtų reikšti pretenzijas ir į demokratams „Vardan Lietuvos“ deleguotą Seimo pirmininko poziciją.
R. Žemaitaitis kartojo, jog dar prieš pasirašant koalicinę sutartį valdančiosios daugumos lyderiai sutarė, jog vienas iš Seimo vadovybės postų atiteks jam.
Klausimą dėl R. Žemaitaičio pretenzijų į Seimo vicepirmininko postą valdantieji žadėjo toliau spręsti koalicinės tarybos rėmuose.
Siūlymas Sausio 13-ąją paskelbti šventine diena sulaukė Seimo pritarimo
Parlamentarai imasi svarstyti Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymą Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – įtraukti į švenčių sąrašą.
Antradienį po pateikimo parlamento vadovo iniciatyvą paskelbti šią sukaktį nedarbo diena palaikė 43 Seimo nariai, 3 buvo prieš, 27 parlamentarai susilaikė.
Naują šventinę dieną numatančias Darbo kodekso ir Atmintinų dienų įstatymo pataisas svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo, Švietimo ir mokslo komitetai, dėl jų bus laukiama Vyriausybės išvados. Seimo salėje projektai vėl atsiras kovo 10 d. prasidėsiančioje pavasario sesijoje.
Jei Seimas pritartų S. Skvernelio iniciatyvai, Laisvės gynėjų diena būtų išbraukta iš atmintinų dienų kalendoriaus ir taptų nedarbo diena.
Pasak S. Skvernelio, Sausio 13-oji – viena svarbiausių modernios Lietuvos istorijos datų, kalbančių apie mūsų valstybės, tautos valstybingumo gynybą. Jei ši diena taptų nedarbo diena, anot Seimo pirmininko, gyventojai turėtų daugiau galimybių apsilankyti minėjimuose, pagerbti tuos, kurie apgynė Lietuvos laisvę.
Pagal galiojantį Darbo kodeksą, Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – nėra priskirta prie tų švenčių dienų, kuriomis paprastai nedirbama. Šiuo metu Sausio 13-oji yra įtraukta į Atmintinų dienų sąrašą.
2026 m. bus minima jubiliejinė 35 metų Laisvės gynėjų diena.
Kas penktas lietuvis patiria nemigą: viena iš priežasčių – perdėtas naršymas socialiniuose tinkluose
Kartu su Vilniaus universitetu (VU), „Tele2“ užsakymu Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad nemigą patiria kas penktas šalies gyventojas. Specialistų teigimu, viena iš didžiausių to priežasčių – perdėtas naršymas socialiniuose tinkluose vakarais.
Tyrimas apie žmonių emocinį atsparumą atskleidė, kad penktadalis Lietuvos gyventojų (22 proc.) patiria miego sutrikimų. Apklausos duomenimis, žmonės, turintys žemesnį emocinį atsparumą, dažniau susiduria su nemiga, turi priklausomybę nuo socialinių tinklų ir nesaikingai vartoja alkoholį.
Pasak neuromokslininkės ir miego tyrėjos Laura Bojarskaitės, perdėtas naršymas socialiniuose tinkluose vakarais kenkia miegui dviem būdais. Pirma, dirbtinė išmaniųjų telefonų šviesa trikdo smegenis, kurios nesugeba atskirti, ar šviesa yra natūrali, ar dirbtinė, o šviesa yra stipriausias smegenis budinantis signalas. Antra, socialinių medijų turinys prieš miegą stipriai įtraukia ir skatina smegenų veiklą.
„Tele2“ skaitmeninio turinio vadovės Julijos Antropik teigimu, natūralu norėti skirti laiko sau dienos pabaigoje, tačiau jei tai ima kenkti bendrai savijautai, verta stengtis naršyti sąmoningiau.
„Internetas siūlo begalinį turinio srautą, kuris įtraukia ir gali nepastebimai suryti marias jūsų laiko. Vakare leiskite sau pabūti vienam ar su šeimos nariais, bet be technologijų. Jei vis dėlto naudojatės ekranu arba palaipsniui mažinate jo laiką, nustatykite priminimus apie naudojimo ribas telefone ar kompiuteryje“, – pataria įmonės skaitmeninio turinio vadovė.
L. Bojarskaitė geram poilsiui naktį taip pat rekomenduoja nevartoti kavos likus bent 8 valandoms iki miego. Svarbu užtikrinti, kad miegamojo aplinka būtų tinkama – tamsi, tyli, vėsi (16–18°C), tvarkinga ir dvelkianti ramybe.
Paradoksalu, tačiau nemiga kartais gali kilti ir dėl perdėto rūpesčio poilsiu. Tai vadinama ortosomnija. Šis reiškinys susijęs su miego stebėjimu išmaniaisiais įrenginiais. Žmonės siekia užsitikrinti sau kokybišką poilsį, gauti idealius miego įvertinimus, tačiau technologijos nėra visiškai tikslios. Nors skaičiai gali rodyti prastesnį miegą, žmogus vis tiek gali jaustis pailsėjęs.
Tyrimą „Lietuvos visuomenės emocinis atsparumas“ atliko UAB „Norstat“ 2024 m. Tyrimas reprezentuoja 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi internetu, nuomonę. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 2 tūkst. respondentų.
Seimas dešimtadaliu padidino rajono kelių finansavimą
Seimas dešimtadaliu padidino finansavimą rajoniniams keliams, lėšas paskirstant pagal gyventojų skaičių ir kelių ilgį juos valdančiose savivaldybėse, taip pat leido pačioms savivaldybėms apsispręsti, kokio lygio kelio remonto nori.
Šiuos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo bei jį lydintį įstatymą pateikė prezidentūra. Skubos tvarka priėmimo stadijoje antradienį už įstatymą balsavo 88, prieš buvo 3 ir susilaikė 8 parlamentarai.
Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžeto dalis, kuri tenka vietinės reikšmės rajoniniams keliams, per dvejus metus bus padidinta nuo 33 iki 43 proc.
Anot prezidentūros, didėjant šalies biudžeto sumai, skiriamai valstybinės reikšmės strateginiams kelių objektams, neauga lėšos vietinės reikšmės keliams tvarkyti, o dėl infliacijos de facto net mažėja.
Todėl savivaldybės bus skatinamos perimti daugiau vietinių kelių iš jų valdytojos „Via Lietuva“. Tam nuo 2027 m. bus skiriama papildoma 5 proc. KPPP lėšų suma atrinktiems valstybinės reikšmės rajoninių kelių objektams.
Miestų ir miestelių teritorijose esančius valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožus savivaldybės iš „Via Lietuva“ pradės perimti nuo 2026 m.
Pasikeitus kelių statusui, jas tvarkyti bus paprasčiau, nes savivaldybėms, kurios savo lėšomis nori remontuoti šalia rajoninių kelių esančius šaligatvius, autobusų stoteles ir kitą infrastruktūrą, nebereikės derinti projektų su „Via Lietuva“.
Dabar „Via Lietuva“ valdo 21,2 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių tinklą, kuriam priklauso ir mažo eismo intensyvumo rajoniniai keliai, nesulaukiantys reikiamo dėmesio, bendrovei prioritetizuojant magistralinius ir krašto kelius.
Savivaldybėms svarbu spėti laiku užregistruoti jų valdomus kelius, todėl regionams tenkančios KPPP lėšų dalies skaičiavimas pagal registruotų kelių ilgį atidedamas nuo 2025 iki 2027 metų.
Lėšos savivaldybėms bus paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir Nekilnojamojo turto registre iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį.
Tarp pokyčių – ir reikalavimo, kad ne mažiau kaip 50 proc. lėšų būtų skiriama kapitaliniam remontui, atsisakymas.
Prezidentūros manymu, daugelyje savivaldybių pakanka atlikti paprastąjį remontą, neeikvojant didelių sumų kapitaliniam remontui ir taip sutaupant kelis kartus daugiau lėšų. Todėl keičiant įstatymą, iš jo išbrauktas žodis „kapitališkai“ ir dėl remonto lygio dabar galės apsispręsti pačios savivaldybės.
Tuo metu iš vinječių, didžiagabaričių ir sunkiasvorių krovinių gabenimo keliais bei mokesčių už eismo ribojimą gautos lėšos bus pripažįstamos „Via Lietuva“ pajamomis. Jiems bus taikoma kasmetinė indeksacija, priklausanti nuo metinės infliacijos lygio.
Anot susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio, priėmus pakeitimus, savivaldybės galės pačios spręsti, kokiai infrastruktūrai reikia pokyčių, atsižvelgti į vietos gyventojų poreikius.
Pernai gruodį parlamento priimtame 2025 metų valstybės biudžete Lietuvos keliams iš viso skiriama 804 mln. eurų, iš kurių KPPP – 583,2 mln. eurų. Dar 59,1 mln. eurų kariniam mobilumui skiriama iš Gynybos fondo, europinės paramos – 161,2 mln. eurų.
Pagal naujosios Vyriausybės korekcijas į biudžetą buvo įtrauktas ir papildomas 20 mln. eurų finansavimas žvyrkelių programai.
Seimas apsisprendė aiškiau reguliuoti dirbtinio intelekto plėtrą, patikslino startuolio sąvoką
Seimas patikslino kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą. Įstatymo pakeitimai taip pat leis Lietuvai skatinti ir reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) teiktas Technologijų ir inovacijų įstatymo pataisas Seimas priėmė vienbalsiai, už jas balsavo 113 parlamentarų. Įstatymas įsigalioja nuo 2025 m. balandžio 1 d.
Aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymo pakeitimais sukurtas teisinis pagrindas Inovacijų agentūrai vertinti ir priimti sprendimą, ar ūkio subjektas, siekiantis gauti valstybės paramą, turi didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą.
Pagal iki šiol galiojusią tvarką, startuolis yra labai maža ar maža įmonė, Juridinių asmenų registre įregistruota ne ilgiau kaip 5 metus. Papildžius įstatymą, startuoliai bus lengviau atskiriami nuo kitų mažų įmonių, vertinant inovatyvumo kriterijų.
Reguliuos DI plėtrą. Ministerijos teigimu, įstatymo pakeitimai skirti spartinti DI naudojimą Lietuvoje bei kelti šalies konkurencingumą šiame sektoriuje. Pataisomis taip pat yra įgyvendinamas Europos Sąjungos (ES) Dirbtinio intelekto aktas, įsigaliojęs nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d.
„Šiuo metu didžiausias iššūkis yra teisinis ir institucinis neapibrėžtumas, kuris trukdo dirbtinio intelekto sistemų kūrimo ir taikymo procesams, visos dirbtinio intelekto ekosistemos plėtrai bei Lietuvos konkurencingumo didinimui“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Inovacijų agentūra ir Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) taps pagrindinėmis DI priežiūros institucijomis. Numatoma, kad agentūra tvirtins įstaigas, norinčias gauti notifikaciją teikti DI sistemų vertinimo paslaugas visoje ES, o RRT prižiūrės DI sistemų rinką.
Notifikuotos įmonės, mokslo ir studijų institucijos vertins didelės rizikos DI sistemas ir jas sertifikuos, kad užtikrintų tokių produktų saugumą.
Lietuva tampa viena pirmųjų šalių ES, pradedanti kurti bandomąją DI aplinką – vadinamąją dirbtinio intelekto „smėliadėžę“.
Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, DI technologijų naudojimas Lietuvoje nuo 2023 metų išaugo nuo 4,9 proc. iki 8,8 proc.
Tikėtina, kad šis skaičius ir toliau augs, todėl įmonėms labai svarbu nepažeisti ES reikalavimų, nes už tai gali grėsti baudos.
Registrų centras: pernai įregistruota per 16 tūkst. įmonių ir organizacijų
Pernai Lietuvoje įregistruota daugiau nei 16 tūkst. naujų įmonių ir organizacijų. Pasak Registrų centro, didžiąją dalį naujų verslo steigėjų sudarė mažosios bendrijos.
Registrų centro duomenimis, 2024 metais šalyje įregistruota iš viso beveik 16,1 tūkst. naujų juridinių asmenų. Iš jų 10,2 tūkst. buvo mažosios bendrijos, 4 tūkst. uždarosios akcinės bendrovės, 0,8 tūkst. viešosios įstaigos, 475 asociacijos, 170 labdaros ir paramos fondų.
„Praėjusių metų naujų įmonių ir organizacijų steigimo rezultatas – didžiausias per daugiau nei ketvirtį amžiaus. Paskutinį kartą aktyviau registruota tik 1997-aisiais, kai juridinių asmenų registravimą vykdė savivaldybės, ministerijos ir kitos institucijos“, – pranešime teigė Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovė Aistė Gudaitienė.
Registrų centro analitikai pastebi, kad pastaruoju metu verslą pradėti nusprendusiems asmenims patraukliausia teisinė forma yra mažoji bendrija. Praėjusiais metais iš 16 tūkst. naujų juridinių asmenų beveik du trečdaliai, arba daugiau nei 10 tūkst., buvo būtent mažosios bendrijos.
„Pastaruosius penketą metų mažoji bendrija yra populiariausias pasirinkimas tarp naujų įmonių steigėjų. Simboliniais lūžio metais buvo 2020-ieji, kuomet mažosios bendrijos pagal populiarumą aplenkė iki tol dominavusias uždarąsias akcines bendroves“, – pridūrė A. Gudaitienė.
Registrų centro duomenimis, šiuo metu Juridinių asmenų registre yra įregistruota beveik 230 tūkst. juridinių asmenų. Iš jų daugiausiai – iš viso beveik 102 tūkst. – yra uždarosios akcinės bendrovės, o pastaruoju metu vis populiarėjančių mažųjų bendrijų šiuo metu yra beveik dukart mažiau – iš viso 54,5 tūkstančio.
Sukčiai iš gyventojų įvairiais būdais išviliojo daugiau nei 201 tūkst. eurų
Pirmąją šios savaitės parą policija registravo daug stambių sukčiavimų – jaunas vyras policijai pranešė dėl sukčiavimo praradęs 136 tūkst. eurų. Dar keli asmenys Šiauliuose ir Anykščių rajone sukčiams atidavė taip pat nemažas pinigų sumas.
Kaip pranešė Policijos departamentas, pirmadienio vakarą, 19 val. 12 min., į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 23 metų vyras.
Jis pranešė, kad tą pačią dieną, apie 11 val. 30 min., Vilniuje, susitiko su pažįstamu vyriškiu, kuris apgaulės būdu iš jo išviliojo didelę sumą pinigų.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.
Pirmadienį Lietuvoje buvo registruota ir daugiau stambių sukčiavimų.
17 val. 10 min. į Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatą kreipėsi 62 metų moteris.
Ji pareiškė, kad praeitą savaitę, sausio 9 dieną, Šiauliuose, jai būnant namuose, telefonu skambino nepažįstami asmenys.
Prisistatę „Tele2“, banko ir policijos darbuotojais, apgaulės būdu išviliojo 37 tūkst. eurų.
Be to, apie 16 val. 20 min. į Anykščių rajono policijos komisariatą kreipėsi 80-ties metų moteris.
Ji pranešė, kad pernai rugsėjo mėnesį socialiniame tinklalapyje „Facebook“ susipažino su vyriškiu. Jis apgaulės būdu iš jos išviliojo 14 tūkst. 500 eurų.
Ne vienas sukčiavimo atvejis pirmadienį fiksuotas Vilniuje ir Vilniaus rajone.
Anot Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK), apie 9 val. 58 min. Vilniuje nepažįstamas vyras, paskambinęs telefonu ir prisistatęs policijos pareigūnu, iš moters (gim. 1977 m.) banko sąskaitos apgaule išviliojo 1 779 eurus.
Policijos duomenimis, apie 10 val. 56 min. Vilniuje nepažįstamas asmuo, paskambinęs telefonu ir prisistatęs policijos pareigūnu, iš moters (gim. 1933 m.) apgaule išviliojo 3 100 eurų.
Kaip pranešė Vilniaus AVPK, nuo 12 val. iki 18 val. Vilniaus rajone nepažįstami asmenys, paskambinę telefonu ir prisistatę „Tele2“, banko bei policijos darbuotojais, iš vyro (gim. 1962 m.) banko sąskaitos apgaule išviliojo 9 728 eurus.
Pirmadienį, apie 18 val. 30 min., Vilniuje, paspaudus gautą aktyvią nuorodą ir suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš vyro (gim. 1987 m.) banko sąskaitos apgaule išviliota 1 145 eurai.
Policija dėl šių sukčiavimų pradėjo ikiteisminius tyrimus.
Vyriausybė inicijuoja Maisto tarybos formavimą
Vyriausybė inicijuoja Maisto tarybos, įgaliotos nuolat stebėti maisto kainų pokyčius bei informuoti Ministrų kabinetą apie būtinus sprendimus siekiant sumažinti maisto kainas, kuomet fiksuojamas nepagrįstas jų augimas, formavimą. Tarybą suformuoti pavesta Žemės ūkio ministerijai, tai planuojama padaryti iki š. m. sausio 29 d.
Kaip rašoma Vyriausybės pranešime spaudai, į steigiamą Maisto tarybą bus kviečiami visi maisto tiekimo grandinės dalyviai: prekybininkai, perdirbėjai, ūkininkų organizacijų atstovai, taip pat mokslininkai.
Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas tikisi, kad taryba prisidės prie didesnio kainodaros skaidrumo, geresnės rinkos konkurencijos bei didesnio vairuotojų informuotumo ir pasitikėjimo. Be to, anot jo, šios tarybos veikla gerins konkurencinę aplinką smulkiems rinkos dalyviams.
„Maisto produktų kainų augimas neretu atveju būna nulemtas objektyvių aplinkybių, tokių kaip pabrangusios žaliavos, trikdžiai tiekimo grandinėse ar kiti globalūs faktoriai, tačiau ir tokiais atvejais piliečiai bei vartotojai iš valstybės tikisi daugiau nei tik pasyvaus stebėtojo vaidmens, ypatingai tada, kai tai ženkliai paliečia būtiniausių prekių krepšelį“, – sakė premjeras G. Paluckas.
Maisto tarybos steigimas numatytas XIX Vyriausybės programoje. Kaip rašoma dokumente, tokia taryba reikalinga dėl nevaldomai bei dažnai neproporcingai kylančių maisto kainų.
„SeeNext“: sausį pigiausiai apsipirkti siūlo prekybos tinklai „Lidl“ ir „Maxima“, brangiausiai — „Rimi“
Pirmąjį šių metų mėnesį dažno vartojimo prekių krepšelis yra pigiausias prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvėse, o brangiausias – „Rimi“, rodo slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų bendrovės „SeeNext“ tyrimas.
Palyginus tyrimo metu nupirktų prekių krepšelių kainų vidurkius, paaiškėjo, kad prekybos tinkle „Lidl“ jis siekė 33,07 euro, „Maxima“ – 33,61 euro, „Norfa“ – 34,92 euro, „Iki“ – 35,69 euro, o „Rimi“ – 35,84 euro.
Sausį bendrovės atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad pieno produktai pigiausiai kainavo „Lidl“ ir „Rimi“ prekybos tinkluose – 4,81 euro, o brangiausiai „Iki“ prekybos tinkle – 5,83 euro. Kainų skirtumas tarp jų – 1,02 euro.
Mažiausia mėsos produktų kaina buvo užfiksuota „Lidl“ ir „Rimi“ prekybos tinkluose – 10,02 euro. Aukštesne mėsos produktų kaina labiausiai išsiskyrė prekių krepšelis „Iki“ prekybos tinkle, kur jis siekė 10,36 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos sudarė 0,34 euro.
Grūdinės kilmės produktai pigiausiai kainavo „Lidl“ ir „Norfa“ prekybos tinkluose – 3,13 euro, o brangiausiai – „Iki“ prekybos tinkle, kur užfiksuota šios produktų grupės kaina buvo lygi 3,50 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos – 0,37 euro.
Vaisių ir daržovių mažiausia kaina užfiksuota „Lidl“ prekybos tinkle – 1,67 euro, o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle – 1,98 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos yra 0,31 euro.
Mažiausia gėrimų kaina pastebėta „Norfa“ prekybos tinkle – 8,84 euro. Didžiausia šios produktų kategorijos kaina rasta „Rimi“ prekybos tinkle – 11,84 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos siekė 3,00 euro.
Likusių krepšelio produktų – juodojo šokolado, baltojo cukraus, saulėgrąžų aliejaus ir vištų kiaušinių – mažiausia kaina užfiksuota „Rimi“ prekybos tinkle – 4,22 euro, o didžiausia – „Norfa“ prekybos tinkle – 5,45euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 1,23 euro.
Tyrimas atliktas šių metų sausio 7 d., jo metu „SeeNext“ slapti pirkėjai lankėsi Vilniaus ir Kauno penkių didžiausių šalies prekybos tinklų parduotuvėse – „Iki“, „Lidl“, „Maxima XX”, „Norfa XL“ bei „Rimi Hyper“.
Apsipirkimui buvo pasirinktas 22 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelis. Jį sudarė iš skirtingų maisto kategorijų atrinktos prekės: pieno, mėsos, grūdinės kilmės, bakalėjos produktai, vaisiai, daržovės ir gėrimai.
Seimas linkęs pritarti siūlymams suteikti lengvatas perkant tolimojo reiso viešojo transporto bilietus
Seimas linkęs pritarti siūlymui nustatyti lengvatas moksleiviams, studentams ir pensininkams perkant bilietus tolimųjų reisų autobusais ir keleiviniais traukiniais.
Už šį Transporto lengvatų ir lydinčiųjų įstatymų pakeitimo projektą svarstymo stadijoje balsavo 104 Seimo nariai, susilaikė 4, o prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras.
Premjeras Gintautas Paluckas prieš šio įstatymų projekto svarstymą teigė, kad jo tikslas – didinti mobilumą tarp regionų ir ekonominių centrų.
„Ir iš esmės tai yra siekis padidinti mobilumą tarp regionų ir ekonominių centrų, sostinės tam, kad galų gale visuomenę galėtų plačiau patirti mūsų kultūros, mokslo ir studijų tam tikrus dalykus. Ir tai projektas, kuris sumažins jiems to kaštus“, – pirmadienį žurnalistams Seime teigė G. Paluckas.
Šiais prezidento Gitano Nausėdos pateiktais pakeitimais norima nustatyti, kad visi mokiniai, važiuodami tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliariais reisais vykstančiais vidaus vandenų laivais galėtų su nuolaida pirkti vienkartinį ar vardinį terminuotą važiavimo bilietą.
Kaip rašoma įstatymo projekte, siūloma, kad kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems mokyklų 9–12 klasių, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams, darbo dienomis važiuojantiems iki 40 kilometrų viešuoju keleiviniu transportu būtų kompensuojamos visos išlaidos.
Tuo metu neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams tokia lengvata būtų taikoma tiek darbo, tiek ne darbo dienomis, o priešmokyklinio ugdymo ir 1–8 klasių mokiniams kompensuojamos pavėžėjimo iki artimiausios atitinkamą ugdymą vykdančios mokyklos išlaidos.
Taip pat pilnai kompensuotos būtų vaikų globos įstaigose, vaikų socializacijos centruose, bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučiuose gyvenantiems mokiniams, važiuojantiems viešuoju transportu.
Projektu siūloma, kad teisę įsigyti bilietą su 80 proc. nuolaida turėtų neįgalūs ar iki 25 proc. dalyvumo lygį turintys asmenys bei vienas juos lydintis žmogus, sergantieji onkologinėmis ligomis bei vyresni nei 80 metų gyventojai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, nepriklausomybės gynėjai, laisvės kovų dalyviai ar jų šeimos nariai.
Tokius bilietus važiuojant miesto ar priemiesčio maršrutais įsigyti gali vaikai iki 18 metų, pagal bendrąją ugdymo programą besimokantys asmenys iki 23 metų, bei aukštųjų mokyklų studentai.
Tuo metu 50 proc. nuolaida būtų suteikiama asmenims, turintiems 30–55 proc. dalyvumo lygį, 70–80 metų žmonėms, važiuojantiems miesto ar priemiesčio maršrutais, vaikams iki 18 metų ir dalyvaujantiems bendrojo ugdymo programoje ar studijuojantiems aukštosiose mokyklose, pensininkams.
Įstatymo projekte teigiama, kad vežėjų išlaidos, susijusios su viešojo keleivinio transporto lengvatų taikymu, būtų kompensuojamos pagal su jais sudarytas sutartis su savivaldybėmis ar institucijomis iš jų biudžetų.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda pernai birželį siūlė pokyčius Viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatymo projekte. Jo registruotame projekte numatomas nemokamas važiavimas viešuoju transportu vaikams iki 7-erių metų, taip pat pokyčiai darytų įtaką laisvės kovų dalyviams, pensinio amžiaus žmonėms.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją