Greičiausiai kiekvienas Lietuvos gyventojas yra girdėjęs apie renovaciją, o didžioji dalis ieškojusi informacijos apie tai. Aplinkos ministerijai paskelbus jau septintą kvietimą teikti paraiškas daugiabučio atnaujinimui, gyventojai vėl pradėjo domėtis, nuo ko pradėti, norint prisijungti prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos. Šią programą koordinuojanti būsto energijos taupymo agentūra (BETA) pateikia svarbiausią informaciją.
Daugiabučių gyventojams svarbu žinoti, jog būsto atnaujinimą gali inicijuoti jie patys, ne tik savivaldybė. Jiems tereikia savo atstovu paskirti namo valdytoją, kuris tampa projekto administratoriumi. Juo gali būti bendrijos pirmininkas, gyventojų jungtinei veiklai atstovaujantis asmuo arba namą administruojančios įmonės įgaliotasis.
Projekto administratorius tampa atsakingas už visus daugiabučio atnaujinimo etapus, rūpinasi projekto finansavimu, palaiko nuolatinį bendravimą su gyventojais, statybos darbų rangovais, techniniais prižiūrėtojais bei kitais renovacijos proceso dalyviais. Projekto administratorius, gyventojų sprendimu, gali būti pakeistas bet kuriuo metu, jeigu savo pareigas vykdo netinkamai.
Kas svarbiausia norint pradėti?
Gyventojams svarbu žinoti, jog šioje programoje dalyvauti gali tik daugiabučių klasifikaciją atitinkantys pastatai – trijų ar daugiau butų gyvenamieji namai. Negana to, būstas turi būti pastatytas pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus.
Taigi, norint pradėti renovacijos procesą, pirmiausia reikia sušaukti daugiabučio gyventojų susirinkimą, kurio organizatorius turi pristatyti informaciją apie namo būklę, aptarti priemones, kurias reikėtų įgyvendinti renovacijos metu, papasakoti apie būsto atnaujinimo finansavimo sąlygas ir išsiaiškinti visus gyventojams kylančius klausimus bei pateikti atsakymus į juos. Susirinkimo metu arba po jo gyventojai balsuodami turi pritarti renovacijai (ne mažiau nei 55 proc. butų savininkų).
Kitas svarbus žingsnis – investicijų plano rengimas, kuriame yra numatomos namo atnaujinimo priemonės ir biudžetas, o plano rengimu rūpinasi jo rengėjas ir projekto administratorius. Šį planą privalo patvirtinti gyventojai ir tik tada namo administratorius gali kreiptis į finansinę instituciją dėl kredito suteikimo.
Trumpai apie valstybės paramą
Gyventojams taip pat verta iš anksto žinoti, kokių kompensacijų bei lengvatų gali tikėtis. Valstybė kompensuoja 30 proc. butų savininkų tinkamų investicijų modernizuojant daugiabutį, o papildomi 10 proc. finansavimo yra skiriami įsirengiant išskirtines priemones – balansinius ventilius, modernizuojant neautomatizuotą šilumos punktą ir pan.
Taip pat visiems gyventojams valstybė 100 proc. padengia atnaujinimo projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas. Tuo tarpu socialiai remtiniems gyventojams valstybė rodo išskirtinį dėmesį – šildymo kompensaciją gaunantiems gyventojams yra padengiamos visos renovacijos išlaidos. Tiesa, tokie butų savininkai privalo pritarti būsto atnaujinimui balsavimų metu.
Daugiabučių atnaujinimui yra išduodamos lengvatinės paskolos, kurių sąlygos yra geresnės nei įprastų kreditų – jų metinės palūkanos siekia 3 proc. pirmiems 5 metams, o skolos grąžinimo laikotarpis gali siekti ir 20 metų.
Kviečia teikti paraiškas
Gyventojai, norintys dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, turėtų suskubti – paraiškų BETA lauks iki 2020-ųjų sausio 31 dienos. Agentūros padalinius, priimančius paraiškas, gyventojai gali rasti kiekviename Lietuvos regione.
BETA specialistai vertindami paraiškas šio kvietimo metu prioritetą teiks projektams, kurie atnaujinimo procesą pradės vykdyti anksčiau – parengs investicijų planą ar net bus gavę leidimą statyboms. Taip pat didesnis dėmesys bus skiriamas daugiabučiams, įtrauktiems į kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas.
Šio kvietimo metu Aplinkos ministerija daugiabučių atnaujinimui yra numačiusi skirti 150 mln. eurų, iš kurių net 50 mln. eurų bus skiriama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms.
Reklama: viniakalės