Bendruomenės pirmininkas, seniūnaitis A. Zienka. 
Vietos gyventojas S. Babarskas. 
Buvęs ežeras virto pelke.
Daina Baranauskaitė
Visai netoli Alytaus esantis Radžiūnų ežeras kelia nerimą vietos gyventojams, mat turi savybę tyvuliuodamas žvejus džiuginti žuvimis, o po kiek laiko liūdinti sekluma. Vietiniai pasakoja, kad maždaug kas penkerius metus ežeras išvis išsenka, o po kiek laiko vėl prisipildo.
Visai netoli Alytaus esančiuose Radžiūnuose, šalia pušyno, nuo neatmenamų laikų yra, kaip skelbiama oficialiuose šaltiniuose, maždaug 5 hektarų ploto Radžiūnų ežeras. Vietiniai gyventojai jau priprato, kad, vaizdžiai tariant, ežeras tai „išeina“, tai „pareina“. Būna metas, kai aplink išstatytose pirtelėse išsikaitinę Radžiūnų gyventojai pliuškenasi vandenyje, gaudo žuvis, o būna metas, kaip kad dabar, jog vietoj ežero lieka pelkė.
„Nuo senų laikų čia buvo didelis ir geras ežeras, bet kai pastatė Radžiūnų vandenvietę, jis pradėjo nykti. Užako dumblu, niekas neprižiūri, nevalo. Kas 5 metai jis išdžiūsta. Užpernai vandens buvo net iki šulinio, o dabar tuščias. Čia prieš kelerius metus buvo užsiveisę lydekų, kaimynas net amūrų, lynų įleido. Žvejodavom“, – pasakojo vietos gyventojas Saulius Babarskas.
Vietos žmonės sako, jog paskutinį kartą ežeras išseko pernai birželį. Tikėtasi, kad per žiemą jis prisipildys, tačiau kol kas to nė ženklo.
„Kiek save atsimenu, o man 40 metų, ežeras tai atsiranda, tai dingsta. Stabiliai pradingsta kas penkeri metai. Velniškai daug dumblo. Visos gyslos turbūt užakusios, pusantro ar du metrai dumblo. Jeigu būtų gera žiema, daug kritulių, vėl prisipildytų. Visi pripratę, kad dešimtmečiais taip vyksta. Mano teta 85 metų irgi tą patį prisimena. O viskas paaštrėjo, kai pastatė Radžiūnų vandenvietę. Net šuliniai pradėjo džiūti. Niekur nesikreipėme. Juk valstybinis ežeras, turi valstybė žiūrėti“, – kalbėjo vietos gyventojas S. Babarskas.
Radžiūnų bendruomenės pirmininkas, seniūnaitis Artūras Zienka sako, jog tai būtų labai gera traukos vieta vietos gyventojams, deja, gamtos išdaigos nedžiugina.
„Jis tai atsiranda, tai dingsta. Iš tėvukų esu girdėjęs, vienu metu čia net kažkas buvo pasėjęs javus. Bet paskui vėl atsirado vanduo. Čia gamtos stebuklas. Kad taip atsirastų ir dingtų ežeras – Lietuvoje tokio atvejo neteko girdėti. Ir ačiū Dievui, nes jeigu taip pradės dingti ežerai – blogai. Gaila labai. Turime savo kaime ežerą, bet ir neturime. Labai graži gamta, bet vaizdas graudus“, – kalbėjo seniūnaitis, bendruomenės pirmininkas A. Zienka.
Radžiūnų bendruomenėje pasvarstoma, gal ežerą išgelbėtų dumblo iškasimas, pasitelkiant europines lėšas, mat vandens telkinys valstybinis.
„Kol kas į mane niekas nesikreipė, aš irgi rajono vadovams nieko nesakiau. Tačiau tyliai pasikalbama, kad kažką daryti reikia. Tiesa, baimė yra, ar išvalius ežerą kas nors pasikeis. Ar verta investuoti pinigus, kai rajone aibė problemų. Kol kas apie tai tik tyliai šnabždamės. O kaip ten bus, žiūrėsim pagal Dievulio norus – ar turėsime vandens šiame ežere, ar ne“, – sakė seniūnaitis, bendruomenės pirmininkas A. Zienka.
Alytaus rajono savivaldybės atstovai teigia, kad ežeras nėra privatizuotas, tačiau aplink yra privačių sklypų. Ežeras labai negilus, todėl gausiai apaugęs vandens augalija, kaupiasi storas dumblo sluoksnis. Kadangi ežeras neturi didelio maitinimo šaltinio, pvz., įtekančio upelio, vandens lygis labiausiai priklauso nuo kritulių kiekio, kadangi vasaros labai sausos, ežeras stipriai nusenka.
Buvę net tokių kuriozų, prisimena savivaldybės specialistai, jog prieš pora dešimtmečių, kai buvo nuomojami ežerai, Alytaus rajono savivaldybė pasiūlė išnuomoti šį ežerą piliečiui, pageidaujančiam nuomotis ežerą arčiau miesto. Nuvykęs prie ežero pilietis rado ežero vietoje besiganančias karves ir grįžęs informavo darbuotoją apie nusekusį ežerą.