Oficialiai Valstybiniame kultūros paveldo vertybių registre yra 67 Alytuje esantys kultūros paveldo objektai. Vis tik dar 88 yra tarsi neoficialiame vietiniame registre ir tai tikrai negalutinis sąrašas. Alytiškiams širdį suspaudė Margio gatvėje tarpukariu statytas pastatas senolis, kuris 3-iame dešimtmetyje priklausė architekto padėjėjui Aleksandrui Kudirkai, o šiandien baigiamas nugriauti.
Praėjusio amžiaus 3-iame dešimtmetyje buvo suprojektuotas naujas miesto kvartalas su naujomis plačiomis gatvėmis. Čia, Margio gatvėje, sklypą gavo architekto padėjėjas A. Kudirka. Jis pats suprojektavo savo būsimą namą. Paskutinius porą dešimtmečių pastatas stovėjo apleistas, o dabar virto griuvėsiais.
„Čia buvo kurortas, apstatytas vilomis, tarpukario pastatais. Ir karo metu buvo labai mažai sugriauta pastatų. 3-iame dešimtmetyje šis rajonas sukurtas kaip kurortas. Tarpukario dvasia, gana skoningi, unikalūs pastatai. Bet, kaip matome, senieji pastatai griaunami. Alytus prarado pačiame centre dar vieną tarpukario pastatą. Labai gaila“, – kalbėjo alytiškis Donatas Zmuidinavičius
Anot miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiojo specialisto, atsakingo už kultūros paveldą, Nerijaus Abromaičio, Valstybiniame kultūros paveldo vertybių registre yra 67 Alytuje esantys kultūros paveldo objektai. Anksčiau galiojęs vietos registras, pagal teisės aktus, jau neturi jokios juridinės galios. O namas Margio gatvėje niekur nebuvo įtrauktas.
„Tas pastatas net nebuvo įtrauktas į vietos registrą, ieškojau, bet ankstesni darbuotojai nebuvo įtraukę. Yra Alytuje kur kas vertingesnių pastatų. Yra tarpukario laikų išlikusių. Tam pačiam kurorte kelios vilos medinės išlikusios. Mes turime objektų, kuriuos kur kas drąsiau galėtume traukti į Kultūros vertybių registrą“, – kalbėjo Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas N. Abromaitis.
Alytaus istorija besidomintis D. Zmuidinavičius sako jau praėjusioje kadencijoje prašęs atnaujinti kultūros paveldo objektų registrą.
„Esu nusivylęs politikais, kurie žadėjo, tačiau to vadinamo kultūros paveldo vietinio registro taip ir nėra. Jis kažkur „plaukioja“ valdininkų stalčiuose, bet nepatvirtintas. Turėtų būti patvirtintas taryboje. Jei būtų daugiau pastatų įtraukta į registrą, galima būtų iš dalies finansuoti fasadų tvarkymą iš miesto iždo. Tokia praktika taikoma daugelyje Lietuvos savivaldybių“, – kalbėjo pašnekovas.
Kultūros skyriaus specialistas N. Abromaitis teigė, jog dar 2017 metais inventorizavo, rado 88 objektus, vertus valstybinio registro, tačiau, pasak jo, ne taip paprasta juos įtraukti į valstybinį registrą. Juo labiau, vėliau pastatų savininkai siekia savivaldos paramos prižiūrint fasadus.
„Važiavome per Alytų ir registravome pastatus. Kai kurie buvo vietiniame registre. Matėme, kad kai kurie negrįžtamai transformuoti, jų neverta net įtraukti. Bet kurie galimai galėtų būti įtraukti į registrą – mes radome 88 saugotinus objektus. Ar objektas vertingas, ar ne, vertina Kultūros paveldo departamentas. Iš tų 88 inventorizuotų objektų trijų įtraukimą į valstybinį registrą inicijavau. Tai senoji geležinkelio stotis, senosios geležinkelio stoties vandens siurblinė bei namas su liūtukais. Supraskime, kad negalime paimti ir įtraukti visų 88 objektų. Uždėti jiems apribojimus, nes tie apribojimai siejasi su finansinėmis išlaidomis“, – kalbėjo N. Abromaitis.
Pernai kultūros paveldo objektų priežiūrai iš Alytaus savivaldybės iždo skirta 59 tūkstančiai, šiems metams numatyta 72 tūkstančiai. Didžioji dalis ir pernai, ir šiemet tenka Sinagogos rekonstrukcijai.