Gervės kukurūzų daigus nuniokoja stulbinamu greičiu.
Pastaraisiais metais daugėja žąsų, gervių, gulbių pulkų, kurie nusileidę ūkininkų laukuose visiškai sunaikina pasėlius ne tik juos išlesdami, bet ir sutrypdami, tokiu būdu net nepalikdami ūkininkams galimybių atsėti suniokotas kultūras, nes tinkamiausias sėjos metas jau būna praėjęs.
Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką dėl paukščių daromos žalos pasėliams. Rašte teigiama, esą LŪS jau ne kartą kreipėsi į Aplinkos ministeriją, keldama savo narių problemas, su kuriomis susiduria ūkininkai, kai jų pasėliams didžiulę žalą daro valstybės saugomi laukiniai paukščiai.
Kol kas valstybės saugomų laukinių paukščių padaryti nuostoliai ūkininkams nėra niekaip kompensuojami, nes įstatymuose tiesiog nėra numatyto paukščių padarytos žalos kompensavimo mechanizmo.
Žala padaroma kasmet
„Problema tikrai yra. Pernai su komisija apvažiavome nemažai ūkių, kuriuose ypač daug žalos pridarė laukinės žąsys. Nors užfiksavome nemažos apimties nuostolius, siuntėme dokumentus į Vilnių, tačiau, deja, niekas nekompensuota“, – „Dainavos žodžiui“ pasakojo Alytaus rajono savivaldybės Žemės ūkio sk. vedėjas Stasys Supranavičius.
Bene didžiausius nuostolius pernai dėl laukinių paukščių patyrė žemės ūkio bendrovė „Atžalynas“. „Vertinome padarytą žalą net 120 hektarų plote. Nustatėme, kad 30 hektarų pašarinių pupų suniokota 100 proc., 90 hektarų padaryta žala siekė 20 proc.“, – pasakojo S. Supranavičius.
Kiek mažiau, tačiau nukentėjo dar keturi rajono ūkininkai, žala fiksuota, tačiau neatlyginta. „Kreipėsi tik tie, kurie nukentėjo stipriai. Tikiu, kad po pora hektarų nukentėjusių per rajoną būtų daug. Tikėkimės, kad aplinkos ministras atsižvelgs į situaciją ir bus numatytas žalos kompensavimo mechanizmas“, – kalbėjo Žemės ūkio skyriaus vedėjas S. Supranavičius.
Ūkininkai nori kompensacijų
Ūkininkai viliasi, kad laukinių paukščių padaryti nuostoliai bus atlyginti iš valstybės biudžeto.
Pavasarį žemdirbiai daugiausiai nukenčia nuo parskrendančių laukinių žąsų, o per visą vasarą – nuo gervių, gulbių. Ypač daug žalos padaro gervės, kurios laikosi didžiuliais būriais. Nors gervių populiacija yra išplitusi, ūkininkai sako nesantys už, kad gerves ar kitus laukinius paukščius reikia medžioti ar kaip nors kitaip naikinti. „Negali būti taip, kad ūkininko derlius sunaikinamas, o niekas už tai neatsako. Juk dirvos paruošimas, sėkla – didelės investicijos“, – sako nukentėję ūkininkai.
Ūkininkas iš Raitininkų seniūnijos Petras Baranauskas augina vasarinius mišinius, žieminius kviečius, kvietrugius. Šiais metais nutarė pasėti 5,5 ha kukurūzų. „Atvykęs apžiūrėti laukų nemaloniai nustebau. Gervės tiesiog „okupavo“ vieną iš laukų. Kadangi auginu avis, turiu vadinamąją garso „patranką“ – pasitelkiau ją, kad išgelbėčiau kitus du laukus. Ūkininko dalia tikrai labai sunki – kadangi turiu avininkystės ūkį, vasaromis avis puola vilkai, o dabar kukurūzus gervės“, – skundėsi ūkininkas.
Ūkininkas iš Alovės seniūnijos Akalyčios kaimo Alvydas Želnia sako, jog kukurūzus sėja trečius metus. Dvejus metus iš eilės viskas buvo gerai, o šiemet – užpuolė gervės. „Kai viską nulesė – atsėjau. Važinėjau, šaudžiau garsines „bambioškes“, vaikiau jas, tačiau jos patykodavo, kol nuvažiuoju, ir vaišinasi mano laukuose. Nulesė iki paskutinio kukurūzo ir antrą kartą“, – pasakojo ūkininkas A. Želnia.
Vyriškis sėjo 5 hektarus kukurūzų. Paklaustas, kokių nuostolių patyrė, teigė sunku juos apskaičiuoti. „Sėkla per abu sėjimus kainavo 850 eurų. O kur žemės dirbimas, kuras… Žinote, kaip tas ūkininkų darbas „vertinamas“. Skambinau ir į savivaldybę, tačiau tai valstybės reikalas numatyti kompensavimo mechanizmus. Gervės pakenkė daugeliui ūkininkų. Kiek pažįstu, tai daug kam teko atsėti kukurūzus, bet ir antras kartas retai kam pasisekė. Nuo gervių išsisaugoti labai sunku“, – kalbėjo ūkininkas A. Želnia.
Siūlo naudotis užsienio praktika
Galvojant apie kompensavimo ūkininkams variantus, ornitologai siūlo pasinaudoti užsienio praktika. Tų šalių, kur migruojantys paukščiai suskrenda žiemoti, ūkininkai paukščiams skiria „duoklę“ iš savo derliaus – grūdų, kukurūzų ar kitų kultūrų pasėlių. Kiekvienas ūkininkas turi tam tikrą kvotą, kurią finansuoja šalies valdžia. Jie veža traktoriais ir vienoje ar kitoje gervių, gulbių pamėgtoje vietoje pila pašarą ir maitina, kad jos neskristų į kitus laukus ir nedarytų žalos ūkiui visoje šalyje. Lietuvoje taip pat tokia alternatyva įmanoma.
Beje, nors ūkininkai skundžiasi dėl paukščių daromos žalos, ornitologai įsitikinę, jog negalima sakyti, kad laukinė gamta daro žalą žmonėms, tiesiog žmogus yra per daug įsiskverbęs į gamtą.