Alytaus rajone, Savilionių kaimo laukuose, akį rėžia milžiniškas rožinis dramblys. „Tai – paminklas viso pasaulio mamoms. Tai – bučkis mamoms, kurios yra brangiausia, ką turime, kurios mums atiduoda viską, aukojasi. Mano atvejį lydi skausminga mamos netektis dėl onkologinės ligos, kai viltį gyventi palaidojo biurokratija laukiant eilėse vaistų“, – sako prieš keturis mėnesius iš Kauno į kaimą atsikraustęs Romualdas Volungevičius.
39-erių vyriškis – aistringas keliautojas, dirbęs, mokęsis ir savanoriavęs Afrikoje, Indijoje, Kinijoje. Jis – buvęs karininkas, iš arti matęs šalis, vos alsuojančias po karo, ruošęs mokytojus keliant jų kvalifikaciją. Na, o dabar, sugrįžę iš pasaulio platybių, su žmona iš Estijos Trin Volungeviče kuria naujus svajonių namus Alytaus rajone.
„Man dar svaigsta galva, nes prieš kelias savaites pirkau traktorių. Mes turėjome gyvenimo planą, kurio pagrindinis tikslas – gyventi ne mieste. Esu iš Kauno, tačiau seniai žinojau, kad mieste man ne vieta. Atvykome čia – ir vieta tarsi pati mus pasirinko, natūraliai prilipo“, – pasakojo vyriškis.
Kaip Savilionių laukuose, netoli miško, atsirado ypač ryškiai su gamta kontrastuojantis 4 metrų aukščio dramblys? „Parsivežėme jį iš Kauno. Tai savotiška mano dovana mamai ir viso pasaulio mamoms“, – atsako R. Volungevičius. Jis papasakojo, kad pirmiausia drambliu pasigrožėta Kaune, turistų pamėgtoje „Kiemo galerijoje“. Po kurio laiko menininkas Vytenis Jakas R. Volungevičiui pasiūlė dramblį priglausti savo sodyboje. „Gal kažkam sunku suvokti, bet tai savotiškas monumentas mamoms, kurioms siunčiama po bučkį“, – sako pašnekovas.
R. Volungevičius neslepia – savo kone keturis gyvenimo dešimtmečius gyvena labai įdomiai, mat yra žingeidus naujovėms, pasaulio šalių pažinimui, naujoms profesijoms, potyriams. Tačiau šią ramybės oazę, stabilų gyvenimo pagrindą – sodybą – įsigijo iš mamos dovanotų lėšų. „Be mamos neturėtume šių gražių rytų, kur kavą gali gerti skambant paukščių orkestrams, negalėtume girdėti šimtų garsų, matyti tūkstančių gamtos metamorfozių. Tokios mūsų mamos – mylinčios, glaudžiančios, globojančios. Todėl šioje sodyboje ir stovi paminklas mamoms“, – sako pašnekovas.
Su apmaudu Romualdas prisimena mamos ligą. „Ji sirgo onkologine liga, buvo eilėje dėl vaistų. Jų net negalėjome ir nusipirkti, mat taikomi kompleksiniu būdu. Kai atėjo eilė vaistams, mama jau buvo mirusi. Jai gyvenimą teko užbaigti kone savo noru, nes buvo siaubingi skausmai ir pasiprašė išleidžiama namo, kad iškeliautų iš savo aplinkos. Pikta, kai valstybė perka tankus, o mūsų mamos 21 amžiuje miršta nesulaukusios vaistų. Rašiau atvirą laišką Prezidentui, nejaugi taip gali tęstis?“ – kalbėjo pašnekovas.
Kol kas R. Volungevičius prašo nesiveržti į jų sodybą norint apžiūrėti dramblį, mat jiedu su žmona nori privatumo. „Kol kas pasigrožėkite nuo kelio. Viskas puikiai matosi. Vėliau planuojame įrengti specialų taką. Gal vyks kažkokie užsiėmimai su vaikais, bus paruoštos specialios nuorodos, lentelės su aprašymais, tačiau viskam reikia laiko“, – kalbėjo pašnekovas.
Dramblys pagamintas iš putplasčio. Sveria apie 400 kilogramų. „Po ypač didelių vėtrų net du kartus teko dramblį statyti ant kojų tempiant traktoriumi, mat apvirto. Po to teko jį kiek ir paremontuoti“, – pasakojo R. Volungevičius.
Tiesa, Romualdas kviečia geros valios, atvirų širdžių žmones, galinčius prisidėti prie dramblio armavimo-tinkavimo darbų, mat vienas nesuspėja. „Ieškau savanorių, galinčių ir norinčių prisijungti prie šio meninio projekto. Lyg ir nesmagu kviesti, tačiau pasikartosiu – tai paminklas viso pasaulio mamoms. Tai rožinis dramblys tarsi iš vaikystės, skelbiantis taiką pasaulyje. Laukiu savanorių“, – kviečia vyriškis.
Volungevičių sodyboje jau yra ir ypatingas autobusas, išmargintas įvairiomis spalvomis, planuojama kurti ekologinį ūkį. „Šis kaimas – neribotos galimybės. Esame laimingi, pilni idėjų, svajonių. Ir mama prie šių svajonių prisidėjo“, – kalbėjo pasaulį apvažiavęs ir Savilionių kaime besikuriantis R. Volungevičius.