Vienas numalšintas kovos su koronavirusu etapas jau praeityje, tačiau šiandien, pradėjus itin sparčiai augti užsikrėtimų skaičiui, Lietuvoje griežtinamos karantino sąlygos, o pasaulio šalys, siekdamos apsisaugoti, užveria sienas, įveda komendanto valandas ir skelbia karantinus.
Apie tai, kaip šiuo metu sekasi ir kokia didžiausia grėsmė kyla medicinos įstaigoms, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Svetikas.
Situacija keičiasi kasdien
Visoje šalyje šiuo metu situacija yra gana sudėtinga, nes užsikrėtimų atvejų skaičiai didėja ir piliečiai vis labiau bijo užsikrėsti koronavirusu. Tačiau kiekvienas pirmiausia galvojame apie save ir savo šeimą, o juk medikai ir kiti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai yra būtent tie asmenys, kurie pirmosiose gretose grumiasi su klastingu virusu ir kurie neša didžiausią pandemijos naštą ir atsakomybę už visų mūsų sveikatą.
Kiekvieną dieną būdamas pirmosiose gretose koronaviruso fronte, infektologas L. Svetikas pasakoja, kad į VULSK Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyrių kasdien kreipiasi nemažai pacientų, kurių didžioji dauguma – infekuoti virusu. „Mes esame vienas pagrindinių SARS-CoV-2 virusu sergantiems pacientams paslaugas teikiančių centrų, COVID-19 infekuoti pacientai, kuriems reikia stacionarinio gydymo, yra gydomi mūsų centre, tačiau visų pacientų mes stacionarizuoti negalime dėl vietų stokos, todėl pacientus, kuriems pagalba gali būti suteikta atraminėse ligoninėse, perkeliame į kitas įstaigas – Vilniaus miesto klinikinės ligoninės COVID-19 skyrių, Ukmergės ligoninę, Alytaus ligoninę. Šiuo metu (lapkričio 11 d. duomenimis) Reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuje yra gydomi 14 pacientų, tačiau situacija kasdien keičiasi. Skyriuose visuomet yra pacientų, kuriems yra tikėtinas būklės pablogėjimas ir perkėlimo į Reanimacijos skyrių galimybė“, – teigia jis.
Svarbiausia – laikytis reikalavimų
Kaip ir kitose šalies gydymo įstaigose, Santaros klinikose yra laikomasi griežtų infekcijų kontrolės reikalavimų: koronavirusu sergantys pacientai gydomi tik tam skirtuose skyriuose, į kuriuos juose nedirbantiems darbuotojams, pašaliniams asmenims ar lankytojams užeiti yra griežtai draudžiama.
„Klinikose yra keturi pacientų, sergančių COVID-19, gydymui skirti skyriai trijuose skirtinguose korpusuose. Jei bet kuriame kitame ligoninės skyriuje būtų nustatytas koronavirusu sergantis pacientas, toks pacientas nedelsiant būtų perkeltas tolesniam gydymui į vieną iš keturių COVID-19 skyrių“, – situaciją aiškina Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas.
Kalbėdamas apie viruso plitimą tarp įstaigos darbuotojų, medikas mano, jog bet kuris klinikų darbuotojas didžiausią riziką užsikrėsti patiria už darbovietės ribų. Visi medicinos darbuotojai itin griežtai ir sąžiningai vertina privalomas apsaugos priemones ir atsakingai laikosi infekcijų kontrolės reikalavimų, todėl rizika užsikrėsti darbovietėje yra palyginti nedidelė.
„Infekcijų kontrolės skyrius nuolat organizuoja mokymus darbuotojams, kurių metu kaskart iš naujo yra primenami saugaus darbo principai“, – teigia L. Svetikas.
Visuomenė neįvertina grėsmės
Viena svarbiausių ir didžiausių problemų, su kuriomis susiduria gydymo įstaigos šiuo neeiliniu laikotarpiu, medikas įvardija darbuotojų užsikrėtimą virusu ir būtiną visos kartu dirbusios pamainos saviizoliaciją. Dėl kontakto su užsikrėtusiuoju įvairūs skyriai netenka personalo darbuotojų, o likusiems didėja darbo krūviai.
Be viso to, kita didelė grėsmė medicinos įstaigoms kyla tuomet, kai pacientai koronavirusu užsikrečia gydydamiesi ligoninėje.
„Mano nuomone, visuomenė neteisingai informuojama apie šią problemą. Galime išgirsti pasisakymų, kad pacientai buvo užkrėsti gydymo įstaigoje, tarsi tai būtų padaryta tyčia. Visuomenei reiktų žinoti, kad pacientai prieš patenkant į stacionarą yra testuojami, reguliariai testuojami ir darbuotojai, tačiau problema šiuo atveju yra inkubacijos periode esantis asmuo. Tiriant inkubacijos periode esančius asmenis, galime gauti neigiamą COVID-19 PGR tyrimo atsakymą, ir šiam žmogui nepasireiškus simptomų, jis gali užkrėsti kitus. Nesvarbu, tai būtų darbuotojas ar pacientas. Visų kiekvieną dieną ištirti negalime“, – aiškina L. Svetikas.
Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimo -skubios pagalbos skyriaus vadovo, norint išvengti šių dviejų pagrindinių grėsmių, kurios gąsdina medicinos įstaigas ir jose dirbantį personalą bei gydomus pacientus, yra laikomasi pagrindinių saugumo principų – dažnai testuojami darbuotojai, o pacientams atliekami testai prieš jiems patenkant į stacionarą, tiek medikai, tiek pacientai griežtai laikosi visų infekcijų kontrolės ir apsaugos reikalavimų. Kad ir kaip būtų, siekiant maksimalių rezultatų, likusi visuomenės dalis privalo taip pat sąmoningai įvertinti galimas pandemijos grėsmes ir atsakingai laikytis visų nurodytų apsaugos priemonių.
Užs. Nr. 28
