Kiekvienais metais spalio–lapkričio mėn. Lietuvoje, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais (toliau – Nuostatai), vykdomos miško želdinių, įveistų pagal Lietuvos kaimo plėtros programą, patikros, tikrinama želdinių kokybė. Tai atlieka Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus (toliau – VMT) specialistai. Vertinant želdinių kokybę, reikia patikrinti visus Paramos gavėjų prieš septynerius metus įveistus miškų plotus. Šį rudenį Alytaus rajone pagal Nacionalinės mokėjomo agentūros prie ŽŪM pateiktus sąrašus želdinių kokybė patikrinta 61 kadastriniame sklype 186 ha plote, 2018 m. ir 2019 m. – 205 ha plote.
Tikrinimo metu vertinama tik projektuotų arba tikslinių rūšių medžiai, tuo tikslu yra dedamos apskaitos aikštelės, kuriose įvertinami šie rodikliai:
1. medžių tankis 1 ha pagal rūšis;
2. medžių vidutinis aukštis;
3. nepageidaujamų (stelbiančių projektines) medžių ir krūmų rūšių vertinimas;
4. projektuotos rūšinės sudėties atitikimas projektui.
Visi paramos gavėjai yra įsipareigoję Nacionalinei mokėjimo agentūrai (toliau – NMA) ne tik įveisti, bet ir prižiūrėti įveistus želdinius. Kiekvienas pareiškėjas privalo laikytis VĮ Valstybinių miškų urėdijos (toliau – VMU) patvirtinto Miško želdinimo ir žėlimo projekto (toliau – Projektas), kurį patartina parengti miškininkui specialistui, kuris, nuvykęs į vietą, atliktų ne tik būtinuosius matavimus, bet ir įvertintų dirvožemio derlingumą, jo sudėtį, drėgnumą, augančią žolinę augaliją (augalai – dirvožemio indikatoriai), reljefą, taip pat patarti dėl dirvos paruošimo būdo, suarimo gylio ir parinkti labiausiai būsimą želdavietę atitiksiančias medžių rūšis, juk anksčiau ten buvo dirbama arba apleista žemė. Tai labai svarbu, nes nuo tinkamai ar netinkamai parinktų medžių rūšių labai priklauso ir būsimo miško kokybė. Tenka pastebėti, kad ne visuomet tinkamai parenkamos medžių rūšys, ne visada būna palankios klimatinės sąlygos, o jei dar trūksta priežiūros, į „pagalbą“ gali ateiti ir kanopiniai žvėrys, kiškiai, peliniai graužikai, suvešėti žolinė augalija, tuomet tikrai sunku tikėtis gero rezultato. Naujai įveistiems želdiniams reikia ypatingos priežiūros, ypač pirmais ir antrais metais po įveisimo: tai ir žolinės augmenijos aplink medelius šalinimas arba apmindžiojimas, prireikus dedamos individualios apsaugos arba apsaugos nuo pelinių graužikų, naudojami repelentai nuo kanopinių žvėrių pažeidimų ir kitos priemonės, kurios numatytos projekte. Bendraujant su daugybe miško savininkų, stebina kai kurių žmonių visiškas abejingumas ir požiūris į savo naujai įveistą mišką, ne kartą esu girdėjęs pasakymą: „Miškas, kur nereikia, pats užauga, o aš dar ir pasodinau, negalvojau, kad reiks dar kažką daryti.“ Peržvelgus paskutiniųjų trejų metų vertinimų rezultatus, tenka apgailestauti, kad apie 10–15 procentų želdinių kasmet įvertinami nepatenkinamai, iš kurių dalis visiškai žuvę.
Tik įveisus želdinius, dar gali būti tikrinama želdinimo darbų kokybė, vėliau – pasibaigus vegetacijos periodui, rudenį atliekama pirmų augimo metų želdinių apskaita (prigijimas) ir trečiais augimo metais apskaita (išlikimas), tačiau šioms patikroms atrenkama tik 5 procentai paraiškų, todėl, manau, kai kurie savininkai rimtai ir nepagalvoja apie turimus įsipareigojimus.
Vis dėlto didžioji paramos gavėjų dalis želdinių priežiūrai skiria pakankamai dėmesio, laiku atlieka želdinių pildymą, susidūrę su kokiomis nors problemomis, savo iniciatyva laiku kreipiasi dėl konsultacijos, o jei prireikia, ir projektą pakoreguoja, taip pat laiku pašalina neprojektines medžių ir krūmų rūšis ir pan. Todėl džiugu, kad nors ir pamažu, tačiau Lietuvos miškingumas didėja, tuo pačiu mažėja apleistų ir nederlingų žemių plotai. Šiandien atliekamų darbų vaisiais džiaugsimės ne tik mes, bet ir ateities kartos – visų mūsų vaikai ir anūkai.
Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Aleškevičius