Krušinskaitės nuotr.)
Rasa Švirmickaitė
Praėję šalčiai, nusinešę ne vieno šalies gyventojo gyvybę, Alytaus apskrityje aukų nepareikalavo. Aplink Alytų esančios savivaldybės iš anksto pasirūpino, kad benamiai šalčiausias naktis saugiai praleistų šiltuose nakvynės namuose.
„Šaltis, ypač kai neturi, kur prisiglausti, didelio džiaugsmo neteikia. Šiemet prieš šalčius ieškodami šiltesnio kampo pas mus sugrįžo ir tie gyventojai, kurie jau kelerius metus vertėsi be nakvynės namų – gyveno miškeliuose, glaudėsi pas draugus ar artimuosius. Apnakvyndinome ir Druskininkų, Lazdijų ir Prienų rajonų gyventojus“, – pasakojo Alytaus nakvynės namų padalinio vedėja socialinėms paslaugoms Inga Gervelė.
Anot jos, Alytuje yra vieninteliai nakvynės namai apskrityje, todėl kai kurios savivaldybės, besirūpindamos savo gyventojais, sudarė sutaris.
Alytaus nakvynės namuose yra 66 vietos, skirtos Alytaus miesto gyventojams, kurie apgyvendinami pateikę Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo arba pagal sudarytą sutartį su kitomis savivaldybėmis.
36 vietos skirtos laikinam apgyvendinimui, už tokią vietą gyventojams reikia mokėti 10 eurų mokestį už komunalines paslaugas ir 20 proc. nuo gaunamų pajamų už socialines paslaugas. Laikino apnakvyndinimo paslaugos nemokamos.
Vyriausiam gyventojui 81 metai, jauniausiam – 30 metų. Kas šešta gyventoja moteris.
Nakvynės namų gyventojai, gaunantys mažas pajamas, kasdien, išskyrus savaitgalius, 3 mėnesius per metus gauna nemokamus pietus. Viena porcija kainuoja 2,25 euro.
Senėjimas keičia įpročius
Paskutinius trejus metus laisvų vietų laikino apgyvendinimo patalpose nebūna net vasarą, o šaltuoju sezonu tenka statyti papildomas lovas ar net koridoriuose įkurdinti. Stengiamasi nė vieno bėdžiaus nepalikti gatvėje, kad būtų kuo mažiau nelaimių ir darbo medikams bei policijos pareigūnams.
Pasak Ingos Gervelės, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl net ir vasarą nakvynės namai pilni gyventojų, – senstanti visuomenė, jos susvetimėjimas ir socialinių ryšių nebuvimas. „Ankstesniais metais nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys vasarą migruodavo po visą Lietuvą, paskutiniu metus įpročiai keičiasi, vis dažniau juos kamuoja ligos, įvairūs negalavimai, todėl renkasi gyvenimą nakvynės namuose.
Tvarka patinka ne visiems
Norėdami gyventi ar bent naktį šiltai praleisti nakvynės namuose benamiai privalo laikytis tam tikros tvarkos – nerūkyti patalpose, nevartoti alkoholio, nusiprausti, nekelti triukšmo. Tačiau tokia tvarka patinka ne visiems. Vieni ignoruoja taisyklėse numatytus darbuotojų reikalavimus liepdami atstoti nuo jų, kiti net neina į nakvynės namus, glaudžiasi šilumos trasose, apleistuose pastatuose ir kitose tik jiems vieniems žinomose vietose. Kartais rizikuodami ir savo gyvybe.
Pasitaiko atvejų, kad įsisiautėjusius gyventojus tenka tramdyti, į pagalbą kviečiantis ir policijos pareigūnus.
Norėtų televizoriaus
78 metų Pranas Bakūnas, vienas iš tų nakvynės namų gyventojų, kuris gyvenimo sąlygomis ir administracijos elgesiu patenkintas. Sunkiai sergantis vyras tvirtina, kad darbuotojai pagal galimybes jam stengiasi pagelbėti visose situacijose, kviečia medikus ir patys pas juos veža, pagelbsti duodami maisto. „Gaunu 100 eurų senatvės pensijos ir tai visos pajamos, o aš sergu onkologine liga – man reikia ir vaistų, ir kitų medicinos priemonių, maistui pinigų labai mažai lieka“, – bėdojo gyvenimo užribyje atsidūręs labai tvarkingai atrodantis vyras.
P. Bakūnas geru žodžiu mini Šv. Angelų sargų parapijos kleboną dekaną, garbės kanauninką Arūną Užupį, kuris niekada neatsisako jį paremti.
Anot P. Bakūno, jo gyvenimas buvo labai sudėtingas. Riedėti nuokalnėn pradėjo, kai po skyrybų nemokėdamas dukrai ir sūnui alimentų atsidūrė įkalinimo vietoje. „Atlikęs bausmę, nemačiau gyvenimo prasmės, nes vaikų nebuvo šalia. Prasidėjo vagystės, po to sunkesni ir labai sunkūs nusikaltimai, ilgam laikui atėmę laisvę. Per tą laiką amžinybėn iškeliavo ir buvusi žmona, ir taip pat klystkeliais klaidžiojęs sūnus. Artimųjų turiu, bet niekas su manimi nenori bendrauti, net į namus neįsileidžia, nes esą garbingai giminei užtraukiau gėdą. Negaliu kaltinti vien žmonos, reikia pripažinti ir savo nuodėmes“, – apie nesėkmingai susiklosčiusį gyvenimą pasakojo P. Bakūnas ir prisipažino, kad būtent artimųjų šiandien labiausiai jam trūksta.
Vyras turi dar vieną svajonę, kurios iš savo menkų pajamų įgyvendinti negali. „Gal kas nors galėtų padovanoti nereikalingą, bet veikiantį televizorių. Kambario draugai turi, bet labai skiriasi mūsų pomėgiai. Man patinka sporto, politinės laidos, mėgstu žinių klausytis, o jų interesai kitokie“, – kreipiasi į alytiškius P. Bakūnas.
Ragina pranešti
Nakvynės namų darbuotojai juokauja, kad jau profesine liga tapo einant gatve žvilgsniu ieškoti benamių, neturinčių, kur prisiglausti. Tačiau, kad ir kokie atidūs jie būtų, visų nelaimėlių pastebėti negali.
„Pamatę žmogų, kuris neturi, kur nakvoti, o lauke spaudžia šaltis, paraginkite eiti į nakvynės namus arba praneškite mums, jei reikės, nuvažiuosime parsivežti, įstaiga dirba visą parą, nelikite abejingi“, – ragino I. Gervelė.
Alytaus nakvynės namų adresas: Ulonų g. 14B-29, tel. +370 647 09493.