71-erių metų inžinierius Edvardas Gedminas daug prisidėjo prie Alytaus miesto, Dzūkijos ir Suvalkijos tiltų per upes, įvairių viadukų statybos ir jų rekonstrukcijos darbų, matęs daug šalto ir šilto. Ilgus metus jis dirbo Alytaus statybos tresto, vėliau UAB „Alkesta“ darbų vykdytoju bei projektų vadovu. Dėl išskirtinės pavardės, gerų charakterio bruožų, elgesio su pavaldiniais vyriškis turėjo šaunią pravardę „Gerbiamas“. Jo niekas kitaip niekada ir nevadino.
Su pašnekovu susitikome po Lietuvos tūkstantmečio tiltu Alytuje, ten, kur 2008 metais ir vėliau kartu dirbome. Aš vairavau automobilinį kraną, o E. Gedminas vadovavo statybos barui. Ten, kur, pasak jo, buvo išskirtiniai statybos iššūkiai ir greitis. Padaryti skubiai ir kokybiškai.
E. Gedminas gimęs ir augęs Šiauliuose. Baigęs inžinerijos studijas Kaune, 1973 metais gavo paskyrimą dirbti Alytaus statybos treste, kuriame triūsė 2 tūkst. darbuotojų. Statytas Alytaus medvilnės kombinatas, vėliau įvairūs Šeštokų, Lazdijų, Kalvarijos, Veisiejų kompleksai. Intensyviai dirbo iki tol, kol įmonė pradėjo buksuoti. 1996 metais inžinierius perėjo dirbti į UAB „Alkesta“ Tiltų statybos skyrių, kuriame išdirbo apie 18 metų. „Kiekvienas tiltas statančiam inžinieriui yra kaip atskira mokinio vis kito dalyko pamoka, nes tokių pat vienodų struktūros statinių niekada nebūna“, – pasakojo Edvardas. – Per eilę metų susipažinta ir su daugybe statybininkų, geresnių ir tingesnių. Su kai kuriais iki šių dienų dar telefonu pabendrauju. Kas blogiausia, kad, susitikę mieste, jie mane pažįsta, sveikinasi, o aš jau ne visus prisimenu.“
Edvardas, paklaustas, ar skaičiavęs, kiek tiltų viso pastatęs, atsidusęs atsakė, kad taip. Vienas ar su kolegomis kitais projektų vadovais yra vadovavęs apie 12 naujų tiltų, viadukų statyboms, dar apie 8 rekonstruoti. Iš viso apie 20 Dzūkijos ir Suvalkijos statinių. Praktiškai kaip metai – taip tiltas.
Dabar, atrodytų, tiltų lyg ir gana, tačiau E. Gedminas sako, kad jie sensta, daugelį reiktų vėl rekonstruoti. Nereikia laukti, kol visi sugrius ar taps avariniais.
Šiandien Edvardas, prisimindamas tuos pralėkusius metus, sako, kad nebuvo kada galvoti, ar oras prastas, ar geras. Statybininkui visada reikėjo dirbti prisitaikant prie bet kokių sąlygų.
O E. Gedmino kasdienybė – visada gana užimta. Prieš keletą mėnesių mirus žmonai, daug skaito, domisi žiniomis, draugiškai pataria pažįstamiems, kaip statyti namus, vyksta pasidarbuoti į netoliese esantį garažą, kartais aplanko Kaune gyvenančią sūnaus šeimą. Na, o netrukus reiks ir sodelyje pasidarbuoti. Tad liūdesiui vietos nėra.
Danielius Jakubavičius