Rita Krušinskaitė
Kaip ir kiekvieną pavasarį, nepaisant aplinkosaugininkų ir ugniagesių aiškinimų bei perspėjimų, įpročiai deginti pernykštę žolę išlieka gajūs. Alytaus apskritis pagal gaisrus, kilusius atvirose vietose, šiemet užima liūdną trečią vietą.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje kilo 2959 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų kilo 32,3 proc. daugiau. Vien kovo mėnesį užgesinti 1784 gaisrai, jų skaičius, lyginant su dviem pirmaisiais metų mėnesiais, išaugo 1,5 karto (sausį ir vasarį užgesinti 1175 gaisrai).
Daugiausia gaisrų kilo atvirosiose teritorijose – 1061, arba 35,9 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 800 ha atvirųjų teritorijų. Vilniaus apskrityje užgesinti 446 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 130, o Alytuje – 106.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kuomet atvirosiose teritorijose kilo 280 gaisrų, šiemet jų užgesinta 279 proc. daugiau. Per beveik tris balandžio mėnesio savaites gaisrų atvirose vietose skaičius dar labiau išaugo. Bendras skaičius padidėjo iki 1534, o Alytaus apskrityje išaugo iki 141.
Guodžianti žinia ta, kad šiais metais pavyko išvengti žmonių aukų, nors sužalotų asmenų užregistruota 11.
Jei ugniagesiams tenka kovoti su neatsakingų žmonių elgesio pasekmėmis, tai aplinkosaugininkai stengiasi perspėti žmones, kol dar neįvyko nelaimė. Jie įspėja, kad dėl žolės gaisrų didžiausia žala padaroma gamtai, tačiau gali nukentėti ir žmonės bei jų turtas. Gyventojai, užuot deginę žolę, skatinami įsigyti kompostavimo konteinerius arba įsirengti savadarbes kompostines.
Vieną kartą išdeginus žolę, dirvos derlingumas sumažėja 5–8 procentais, pažeidžiamas paviršinis humuso sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, sudygusių sėklų daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, vabzdžiai, driežai, ežiai, zuikiai, perintys paukščiai, jų jaunikliai, sunaikinamos ir perimvietės.
Vis tik yra ir išimčių, kada galima deginti žolę. Aplinkos apsaugos reikalavimuose numatyta, kad sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tada, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba jei kompostavimas padeda plisti augalų kenkėjams) ar kitaip panaudoti, bet ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas. Deginimas turi būti nuolat stebimas, o baigus smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti vandeniu ar smėliu.
Nesilaikant minėtų reikalavimų, gresia baudos. Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
Be to, be paskirtos baudos, pažeidėjai turi sumokėti ir už aplinkai padarytą žalą.
Reklama: Artoja.lt