Alytuje nebežinau aktyvesnio fotografo už Zenoną Šilinską, kuris žiemą vasarą, bet kokiu oru pėsčiomis ar dviračiu nuolat suka apie miestą. Jis – kaip koks kranklys, žvitria akimi stebintis, analizuojantis ir vis mąstantis, ką čia įdomaus ir išskirtinio užfiksavus! Ir tai jis daro dviem tikslais: tuoj pat nusiųsti nuotraukas žiniasklaidos priemonėms ir už tai gauti simbolinį mokestį, o antra – kaupti išskirtinius vaizdus kokiai nors būsimai savo autorinei parodai.
„Kažkiek išsigimė fotožurnalisto specialybė“, – sutiktas kelyje sako Z. Šilinskas. „Kai visi dabar tapo fotografais ir filmuotojais, tai ir žiniasklaidai, atrodo, nelabai reikia tokios srities apmokamų darbuotojų, neva galime dirbti iš idėjos, be atlygio. Jei ne tu, tai kitas tai padarys, juk į kokybę dabar ne taip kreipiamas dėmesys, kaip anksčiau. Visiems svarbiausia greitai, kad ir bet kaip kažką padaryti ir būti pirmam!“ – sako Z. Šilinskas.
Vyriškiui labiausiai patinka fiksuoti žmones, besikeičiantį miestą. Tik iš bėdos fotografuoja nelaimingus įvykius.
Zenonas Šilinskas visada kupinas optimizmo ir šaunių idėjų! Paklaustas, koks jo darbo stažas, atsako: „Kitais metais bus 40 metų, bet labai noriu sulaukti ir 60-ies!“ To ir linkiu Tau, Zenonai!
Danielius Jakubavičius